Pietų Afrikos Respublika (PAR) trečiadienį balsuoja penktuosiuose laisvuose visų rasių rinkimuose, kuriuose savo balsus turėtų atiduoti iki 25 mln. piliečių, tarp jų „gimusiųjų laisvais“ karta, pirmą kartą renkanti vyriausybę.

Per balsavimą, kuris vyksta praėjus dviem dešimtmečiams po to, kai visų rasių pietų afrikiečiai nubalsavo už tai, kad būtų padarytas galas ne vieną amžių trukusiam rasistiniam baltųjų mažumos valdymui, šalies piliečiai išrinks naują parlamentą, kuris savo ruožtu paskirs demokratinį prezidentą.

Visoje šalyje buvo atidarytos 22 263 balsavimo apylinkės.

Šių rinkimų kampanija pasižymėjo nostalgiška retorika ir rinkėjų pykčiu.

Balsavimo išvakarėse pikti protestuotojai apmėtė akmenimis ir padegė balsavimo punktą netoli Soveto esančiame Bekersdalo mieste, į kurį tvarkai užtikrinti buvo pasiųsti kariai ir policininkai.

Tačiau dar prieš aušrą šiame mieste prie balsavimo punktų ėmė burtis rinkėjai, kurie tvirtino, kad niekas nesutrukdys jiems pasinaudoti taip sunkiai iškovota demokratine balsavimo teise.

„Esu čia, kad atiduočiau balsą už savo ateitį, man nerūpi tai, kas čia nutiko vakar. Tai neprivers manęs pasitraukti“, - sakė vienas rinkėjų.

Šįmet, kaip ir 1994-aisiais bei per kitus trejus vėliau vykusius rinkimus, turėtų nesunkiai laimėti Afrikos nacionalinis kongresas (ANC).

Ši partija elektoratą telkė savo rinkimų kampanijos dominantėmis pasirinkusi buvusios kovos su apartheidu šlovinimą ir gedulą dėl jos buvusio lyderio Nelsono Mandelos mirties.

„Padarykite tai dėl Madibos, balsuokite už ANC!“ - skelbė vienas partijos rinkimų plakatų, kuriame velionis PAR lyderis vadinamas vardu, kuriuo buvo žinomas savo gentyje.

Tačiau visos rinkimų kampanijos metu akcentuota herojiška šios partijos praeitis disonavo su sunkia dabartine padėtimi Pietų Afrikoje, ANC nesugebant sumažinti visuomenės nepasitenkinimo vyriausybės korupcija, dideliu nedarbu ir itin prasta viešųjų paslaugų kokybe.

Daug apžvalgininkų mano, kad tai paskutinieji rinkimai, kuriuose dominuoja Pietų Afrikos postapartheidinė praeitis.

Balsavimo rezultatai priklausys nuo to, koks bus rinkėjų aktyvumas ir už ką savo balsus atiduos maždaug milijonas pietų afrikiečių, kuriems jau neteko susidurti su apartheidu.

Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad daug rinkėjų yra nepatenkinti dabartiniais šalies lyderiais ir svarsto galimybę atiduoti savo balsus už opozicinį Demokratinį aljansą arba už kairiųjų pažiūrų politiko Juliaus Malemos (Džuljaus Malemos) judėjimą.

J.Malemos judėjimas „Ekonominės laisvės kovotojai“ (EFF), nors buvo sukurtas mažiau nei prieš metus, sugebėjo įpūsti naujos gyvybės kairiajam politiniam sparnui, ir, kaip rodo bendrovės „Pondering panda“ tyrimas, dabar jį remia 25 proc. jaunų rinkėjų.

Judėjimas sėkmingai pasinaudojo visuomenės nepasitenkinimu, kad nuo 1994-ųjų, kai šalyje buvo įvesta demokratija, daugelio jaunų juodaodžių pietų afrikiečių gyvenimas nepagerėjo, taip pat kairiųjų pažiūrų elektorato nusivylimu ANC politine darbotvarke, kuri palanki laisvajai rinkai.

Vis dėlto prognozuojama, kad ANC šiuose rinkimuose gaus daugiau nei 60 proc. balsų, o prie valstybės vairo antrai penkerių metų kadencijai stos prezidentas Jacobas Zuma (Džeikobas Zuma).

Tačiau ANC atiteksiančių balsų dalis turėtų būti mažesnė antrus rinkimus iš eilės.

Opozicinis Demokratinis aljansas turėtų gerai pasirodyti miestuose ir surinkti daugiau nei 20 proc. balsų, nors jam ir toliau sunkiai sekasi palenkti į savo pusę juodaodžius rinkėjus.

Nors pirminiai balsavimo duomenys gali būti pranešti jau trečiadienio vakarą, galutiniai rezultatai paaiškės ne anksčiau penktadienio.