Po saule

Austrijos pirmininkavimas – proga ES naujokėms

Vakar Austrija Europos Parlamentui oficialiai pristatė savo pirmininkavimo ES programą.

„Lietuvai labai svarbu suderinti ekonominių sprendimų priėmimą nacionaliniu lygiu su ekonominiais prioritetais, nustatomais pirmininkaujančios šalies programoje, nes tai leistų efektyviau ir sparčiau įgyvendinti reikalingas reformas.

Pasak M.Starkevičiūtės, Austrijos siūlymuose didelis dėmesys skiriamas smulkiojo ir vidutinio verslo, ypač šeimos verslo, plėtrai. Šis verslas sulauks didesnės paramos tiek iš ES fondų, tiek nacionaliniu lygiu.

Ketinama mažinti biurokratinius reikalavimus ir sudaryti galimybes smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms veikti kaimyninėse šalyse, taikant savo šalies pelno mokesčio mokėjimo taisykles.

„Reikia, kad ES struktūrinių fondų parama būtų nukreipiama smulkiosioms įmonėms modernizuoti, teikiant joms neatlygintiną pagalbą techninių projektų parengimui ir administravimui. Panaši programa turėtų būti įgyvendinama ir kaime. SVV gali lengviau prisitaikyti prie besikeičiančių globalios rinkos reikalavimų, kai masinė gamyba persikelia į Azijos šalis. Tokia politika padėtų išvengti ir Rusijos verslo įtakos Lietuvos rinkoje augimo, nes Rusijos verslininkai paprastai investuoja į stambius objektus. Be to, tai sumažintų ES paramos „išplovimo“ iš Lietuvos galimybes“, - sakė M.Starkevičiūtė.

Europarlamentarė informavo, kad Austrija įdiegė naują pridėtinės vertės mokesčio (PVM) skaičiavimo tvarką ir dabar siūlo ją pradėti savanoriškai taikyti visoje ES. Šis vadinamasis „grįžtamojo apmokestinimo“ būdas numato, jog PVM mokamas tik tuomet, kai prekė pasiekia vartotoją, o ne jai judant per tarpininkus. Austrijos vyriausybė pasiekė puikių rezultatų ir padidino savo PVM įplaukas, pradėjusi šį metodą taikyti statybų sektoriuje.

Pasinaudodama Austrijos pasiūlymu Lietuva gali patobulinti atsiskaitymų sistemą statybos sektoriuje, nes dabartinei tvarkai trūksta skaidrumo - sukuriamos galimybės pinigų plovimo operacijoms, vadinamųjų karuselinių PVM pasisavinimo schemų įgyvendinimui, šiame sektoriuje fiksuojamas neaiškios kilmės kapitalo dalyvavimas.

„Pripažindama, kad ES egzistuoja daug įvairių socialinių modelių, Austrija neturi ketinimų juos suvienodinti, bet numato skirti didelį dėmesį socialinės paramos teikimo tvarkos supaprastinimui.

Artimiausią pusmetį Austrija ketina mažinti barjerų, stabdančių vieningos ES finansų rinkos susikūrimą, skaičių. Šių problemų sprendimas turės teigiamą įtaką ir Lietuvos finansų rinkos plėtrai.

Šiuo metu dėl tarpinių grandžių finansinių paslaugų sektoriuje verslas ir gyventojai moka daug didesnius aptarnavimo mokesčius nei vidutiniškai ES. Brangiau kainuoja ir investavimo, draudimo bei savanoriško pensijinio draudimo produktai. Įvedus privalomą skaidrią paslaugų kainų struktūrą, sumažės aptarnavimo kainos, išryškės darbo efektyvumas, o šalies investuotojai galės tiesiogiai išeiti į ES rinką, aplenkdami neefektyviai dirbančias tarpines institucijas.

Tai padidins ir operacijų skaidrumą šalies vertybinių popierių rinkoje, kurioje dabar padėtis primena 1995-uosius, kai buvo vykdoma nemažai fiktyvių sandorių norint išgryninti neteisėtai įsigytą turtą.

Lietuvos bankas pirks eurams būtinos įrangos

Lietuvai nuo kitų metų ruošiantis įvesti bendrą Europos Sąjungos valiutą - eurą, Lietuvos bankas per šiuos metus ketina už maždaug 6 mln. litų įsigyti naujų ar pertvarkyti banknotų bei monetų apdorojimo mašinas, pritaikydamas jas eurams.

Centrinis bankas trečiadienį paskelbė šiemet ketinąs pirkti vieną naują bei modernizuoti keturias banknotų apdorojimo sistemas - tai bus svarbiausi ir brangiausi pirkiniai. Šios sistemos rūšiuoja banknotus į tinkamus ir netinkamus naudoti.

Dabartinės dvi banko turimos 1994 metų Didžiosios Britanijos kompanijos „Delaru“ gamybos mašinos yra morališkai pasenusios ir negali būti naudojamos eurams apdoroti, BNS sakė LB Kasos departamento Kasos įrengimų techninio aptarnavimo skyriaus vadovas Rimas Latakas.

Dar keturias tokias vokiečių gamybos sistemas norima modernizuoti, pakeičiant jų programinę ir techninę įrangą, kad jos galėtų apdoroti eurus.

Be to, planuojama įsigyti banknotų rūšiavimo bei banknotų ir monetų skaičiavimo mašinas, eurams pritaikyti monetų skaičiavimo ir pakavimo mašinas, įsigyti monetų vyniojimo į ritinėlius automatus, skaičiavimo mašiną bei jų keitimo automatą.

Po vieną monetų keitimo automatą dabar įrengta Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Pasak R.Latako, norima dar vieną tokį automatą įrengti Vilniuje, kad prieš euro įvedimą nekiltų kliūčių žmonėms pasikeisti pinigus.

Įrangą nupirkti bei modernizuoti ketinama iki šių metų pabaigos.

Rusija dujų tiekimo į Lietuvą netrikdo

Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ pranešus, jog dėl speigo Rusijoje jis priverstas mažinti gamtinių dujų eksportą į Europą, Lietuvai dujos kol kas tiekiamos be sutrikimų.

„Mūsų sistema dirba normaliai, pagal sutartį su „Gazprom“. Jokių oficialių pranešimų apie galimą dujų tiekimo sumažinimą mes negavome“, - BNS sakė bendrovės „Lietuvos dujos“ atstovė spaudai Sigita Petrikonytė-Jurkūnienė.

Kitų dujų importuotojų - bendrovės „Dujotekana“ bei Jonavos azotinių trąšų gamyklos „Achema“ atstovai BNS taip pat tvirtino, jog dujos tiekiamos normaliai.

Anot „Gazprom“ pranešimo, jau sumažintas dujų tiekimas Vengrijai, jų eksportas bus mažinamas ir į kitas valstybes. Imtis laikinos nepaprastosios priemonės „Gazprom“ privertė dėl stiprių šalčių išaugęs dujų poreikis pačioje Rusijoje.

Vokietijos „E.ON Ruhrgas“ ir „Gazprom“ kontroliuojamos „Lietuvos dujos“ šiemet turėtų nupirkti apie 1,4 mlrd. kubinių metrų dujų (pernai - tiek pat), „Dujotekana“ - 590 mln. kubų (pernai - 500 mln. kubų).

2005 metais į Lietuvą importuota apie 3,1 mlrd. kubų.

Pusmilijoninė banko ,,NORD/LB Lietuva” klientė – klaipėdietė

Klaipėdietė Lina Ruigienė vakarykštę dieną atsimins visą gyvenimą.

Jos šeimos rankose atsidūrė ne tik už banko „NORD/LB Lietuva“ paskolą įsigyto būsto rakteliai, bet ir to paties banko dovana.

Klaipėdietė tapo 500 000 „NORD/LB Lietuva“ kliente. Dar prieš Naujuosius šešerių metų vaiką auginanti Ruigių šeima ieškojo, kuriame banke geriausia pasiimti būsto paskolą. „Vaikščiojome per visus bankus. Išsirinkome „NORD/LB Lietuva“. Čia geriausios būsto paskolų sąlygos“, - pasakojo 29-erių įmonės vadybininke dirbanti L.Ruigienė.

Laimėjimas visai šeimai buvo džiaugsmingas siurprizas. Vakar naujajame banko poskyryje „Akropolio“ prekybos centre L.Ruigienei buvo įteikta 5 tūkstančių litų dovana. Šeima dar nenusprendė, kur juos išleis. Greičiausiai, anot laimėtojos, dalį pinigų panaudos būsto draudimui, už likusius įsigis kokį nors naujiesiems namams reikalingą daiktą.

Vakar šeima taip pat pasirašė buto pirkimo sutartį ir jau gavo nuosavo būsto raktelius. Už „NORD/LB Lietuva“ suteiktą paskolą Ruigiai Gargžduose įsigijo trijų kambarių butą.

„NORD/LB Lietuva” Klaipėdos verslo centro vadovė Regina Šideikienė pasveikino laimėtoją ir įteikė jai mokėjimo kortelę su 5 tūkst. litų kredito limitu, kuriam bus taikomos pačios mažiausios palūkanos. Į L.Ruigienės taupomojo indėlio sąskaitą pervesta dar 5000 litų. Jubiliejinė klientė galės naudotis banko „NORD/LB Lietuva“ „+100 draugų” kortele, kuri suteiks nuolaidų būsto įrengimo ir interjero prekėms beveik 500 parduotuvių visoje Lietuvoje.

,,Mes didžiuojamės, kad kas šeštas Lietuvos gyventojas savo banku pasirinko ,,NORD/LB Lietuva”, o man, kaip klaipėdietei, malonu, kad jubiliejine banko kliente tapo uostamiesčio gyventoja. Vien per praėjusius metus mūsų klientų padaugėjo 80 tūkstančių, ir noriu užtikrinti, kad jų pasirinkimas yra teisingas“ - sakė R.Šideikienė.

Dabar banke klientams taikomos ypač palankios sąlygos – vartojimo kreditai išduodami perpus pigiau, be papildomo mokesčio galima įsigyti bendrą „NORD/LB Maxima“ kortelę. Su šia kortele galima dalyvauti lojalumo programoje MAXIMUM ir pasinaudoti įvairiomis nuolaidomis visoje šalyje veikiančiuose prekybos centruose „Maxima“.

Bankas daug dėmesio skiria smulkiajam ir vidutiniam verslui, kuris pastaraisiais metais Klaipėdoje tapo ypač aktyvus, ir didžiuojasi, būdamas Klaipėdos savivaldybės ir didžiausių uostamiesčio įmonių partneris.