Prancūzijos ministras pirmininkas Sebastienas Lecornu pirmadienį pateikė atsistatydinimo pareiškimą, tačiau prezidentas Emmanuelis Macronas jo paprašė tęsti derybas siekiant iki trečiadienio vakaro rasti išeitį iš politinės aklavietės.

Tikimybė, kad Prancūzijoje šį mėnesį bus paskelbti pirmalaikiai rinkimai, lažybų rinkose šiuo metu vertinama beveik 60 proc., tačiau tebėra neaišku, ar toks žingsnis išspręstų politinę krizę.

Rugsėjo pradžioje parlamentui dėl nepopuliaraus taupymo biudžeto nuvertus ankstesnį ministrą pirmininką, prezidentas 39 metų S. Lecornu pavedė suformuoti vyriausybę.

Sekmadienio vakarą S. Lecornu pristatė naują ministrų kabinetą, bet jis iškart sulaukė kritikos dėl to, kad jame liko daug tų pačių veidų, ir pirmadienio rytą S. Lecornu įteikė atsistatydinimo pareiškimą.

Pirmadienio vakarą įvyko dar vienas posūkis: S. Lecornu sutiko vykdyti E. Macrono prašymą dvi dienas bandyti gelbėti administraciją.

E. Macronas pavedė S. Lecornu „iki trečiadienio vakaro surengti galutines derybas, kad būtų apibrėžta veiksmų ir stabilumo šalyje platforma“, sakė prezidentūros pareigūnas, prašęs neskelbti jo vardo.

Prezidentūros pareigūnas sakė, kad E. Macronas yra pasirengęs „prisiimti atsakomybę“ nesėkmės atveju, o tai galbūt galėtų reikšti naujų parlamento rinkimų skelbimą.

S. Lecornu 9 val. vietos (10 val. Lietuvos) laiku ministro pirmininko biure turėjo pradėti susitikimus su partijų lyderiais.

„Pabandyti kažką kita“

Politinė krizė Prancūziją krečia jau daugiau kaip metus, nuo to laiko, kai E. Macronas 2024-ųjų viduryje sušaukė pirmalaikius rinkimus, po kurių jėgos parlamente pasiskirstė apylygiai.

Politinis chaosas šalį apėmė prieš 2027-aisiais vyksiančius prezidento rinkimus. Jie tikriausiai bus istorinė kryžkelė šalies politikai, nes Marine Le Pen vadovaujami Prancūzijos kraštutiniai dešinieji jaučia turintys geriausius šansus perimti valdžią.

Buvęs premjeras, centro dešinės pretendentas į prezidentus Edouard'as Philippe'as antradienį pasmerkė „kankinantį politinį žaidimą“.

Jis paragino E. Macroną sušaukti pirmalaikius prezidento rinkimus, kai tik bus patvirtintas 2026 metų biudžetas.

Paties E. Macrono stovykloje Gabrielis Attalis, kuris iki praėjusių metų dirbo ministro pirmininko poste, o dabar vadovauja prezidento centristų partijai, pirmadienį vakare pareiškė, kad nebesupranta E. Macrono sprendimų.

Po virtinės vis naujų premjerų „laikas pabandyti kažką kita“, sakė jis.

M. Le Pen pirmadienį sakė, jog „būtų išmintinga“ E. Macronui atsistatydinti, bet taip pat teigė, kad „absoliučiai būtini“ pirmalaikiai parlamento rinkimai.

M. Le Pen kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinio sambūrio“ (RN) lyderis Jordanas Bardella sakė, kad partija būtų „pasirengusi valdyti“.

„Keisti kursą“

S. Lecornu laukia sunkus darbas.

Socialistų partijos lyderis Olivier Faure'as vėlai pirmadienį paragino „keisti kursą“ su „kairiojo sparno vyriausybe“.

Dešiniojo sparno respublikonų lyderis, vidaus reikalų ministras Bruno Retailleau sakė, kad neprieštarauja pasilikimui ministrų kabinete su E. Macrono centristais, jei tai nereikš mažesnio jo partijos narių skaičiaus.

Du prieš pat S. Lecornu dirbusius ministrus pirmininkus, Francois Bayrou ir Michelį Barnier, parlamentas nušalino kilus nesutarimams dėl biudžete numatytų taupymo priemonių.

Bet kurio kito ministro pirmininko taip pat lauktų iššūkis sutelkti pakankamai paramos išlaidų įstatymui parlamente, kur E. Macronui palankus blokas yra mažuma.

Krizė kilo Prancūzijos valstybės skolai rekordiškai išaugus.

Prancūzijos skolos ir BVP santykis dabar yra trečias pagal dydį Europos Sąjungoje (ES) po Graikijos ir Italijos, ir beveik dvigubai viršija pagal ES taisykles leidžiamą 60 proc. ribą.

E. Macronas kol kas priešinasi raginimams surengti naujus parlamento rinkimus ir atmeta galimybę atsistatydinti anksčiau, nei 2027-aisiais baigsis jo mandatas.

Jis taip pat galėtų ieškoti naujo ministro pirmininko – jis būtų jau aštuntas dabartinio prezidento mandato laikotarpiu ir taip pat turėtų kovoti dėl išlikimo, jei nebūtų radikalių pasikeitimų.