Popiežius Pranciškus penktadienį nusprendė nesiūlyti katalikams keisti požiūrį į homoseksualumą, bet užsiminė, kad bus atlaidžiau žvelgiama į porų bendrą gyvenimą nesusituokus ir išsiskyrusius tikinčiuosius, Bažnyčiai išnagrinėjus opius šeimų gyvenimo klausimus.

Nekantriai lauktame 260 puslapių posinodiniame Apaštališkajame paraginime apie meilę šeimoje „Amoris laetitia“ („Meilės džiaugsmas“), kuris tikriausiai nuvils radikalesnių pokyčių šalininkus, Pranciškus tvirtai pakartojo Bažnyčios nepritarimą gėjų santykių įteisinimui.

Pontifikas pažymėjo, kad vyskupai, apsvarstę Bažnyčios mokymą šiuo klausimu per 2014 ir 2015 metais vykusius sinodus, pastebėjo, kad „nėra absoliučiai jokio pagrindo laikyti homoseksualias sąjungas laikyti esant kuo nors panašiomis arba netgi bent menka dalimi atitinkančiomis Dievo planą dėl santuokos ir šeimos“.

Nors šiame paraginime reiškiamas nepritarimas „kiekvienam neteisingos diskriminacijos (dėl lytinės orientacijos) ženklui“, jame nėra jokių teigiamų atsiliepimų apie homoseksualius ryšius.

Nors tokia pozicija nebuvo netikėta, ji nuvils gėjus katalikus, kurie tikėjosi realių permainų po pagarsėjusios Pranciškaus frazės „Kas aš toks, kad teisčiau?“, ištartos kalbant apie homoseksualumą jo pontifikato pradžioje.

Tas viltis taip pat skatino 2014 metų vyskupų sinodo išvadų ankstyvasis juodraštis, siūlęs šiuos klausimus spręsti liberaliau, bet blokuotas konservatyvių veikėjų, vadovaujamų Afrikos vyskupų.

Kadangi nebuvo paraginta kaip nors keisti požiūrį į tikinčiuosius gėjus, lieka galioti ankstesnis oficialus Bažnyčios mokymas, kad ryšiai tarp tos pačios lyties asmenų yra „iš esmės netvarkingi“.

Tačiau bene svarbiausi pokyčiai, apie kuriuos užsimenama naujajame dokumente, adresuotame 1,2 mlrd. pasaulio katalikų, – kad pripažįstamos vertybės, įkūnijamos žmonių ryšiuose, kurie anksčiau buvo dažnai, o neretai ir labai griežtai, smerkiami kaip „gyvenimas nuodėmėje“.

Išsiskyrusieji nėra ekskomunikuoti

Paraginime pripažįstama, kad gali būti daug priežasčių, kodėl tos poros negalėjo apsipręsti būti sutuoktos kunigo.

„Civilinės santuokos arba, daugeliu atveju, paprasto gyvenimo kartu pasirinkimas dažnai būna motyvuojamas ne išankstiniais įsitikinimais arba priešinimusi sakramentinei sąjungai, o kultūrinių arba atsitiktinių aplinkybių, – sakoma dokumente. – Tokiais atvejais taip pat galima rodyti pagarbą tiems meilės ženklams, kurie tam tikra prasme atspindi paties Viešpaties meilę.“

Kreipimesi taip pat pažymima, kad kai kurios poros nesituokia bažnyčioje dėl su tuo susijusių per didelių finansinių išlaidu: „Materialinis skurdas stumia žmones į faktines sąjungas.“

Esant tokioms aplinkybėms „tos poros turi būti priimamos ir nukreipiamos – kantriai ir diskretiškai“, rašo pontifikas.

Pranciškus pažymėjo, kad tikintiesiems, kurie yra išsiskyrę ir sudarė civilinę santuoką, svarbu skatinti jaustis esančius Bažnyčios dalimi ir dalyvauti parapijos gyvenime.

„Jie nėra ekskomunikuoti, ir su jais nederėtų elgtis kaip su ekskomunikuotaisiais“, – sakoma paraginime, nors jame apeinamas įnirtingus debatus kurstantis klausimas, ar tokiems žmonės galima teikti Šv. Komunijos sakramentą.

Nors tekste pabrėžiama, kad išsiskyrusių ir vėl susituokusių tikinčiųjų padėtis „reikalauja atsargaus įžvalgumo“, jis neatrodo įgaliojantis vietos vyskupus leisti teikti Komuniją atskirai kiekvienu atveju, kaip kai kurie tikėjosi.

Konservatyvūs Bažnyčios veikėjai griežtai priešinosi pasiūlymui leisti teikti Komuniją išsiskyrusioms ir vėl susituokusiems katalikams, argumentuodami, kad tai kelia grėsmę mokymui, jog santuokos yra nenutraukiamos.

Penktadienį Vatikane paskelbtas „Amoris Laetitia“ taip pat bus paviešintas vyskupijose visame pasaulyje, o vyskupams iš anksto buvo išsiuntinėtos rekomendacijos, kaip šie pokyčiai turi būti aiškinami tikintiesiems.