Portugalijos valdančioji centro dešiniųjų koalicija laimėjo sekmadienį vykusius visuotinius rinkimus, kurie laikyti referendumu dėl taupymo politikos, tačiau neteko absoliučios daugumos parlamente, rodo negalutiniai rezultatai.

Kaip rodo duomenys, gauti suskaičiavus beveik visus balsus, premjero Pedro Passoso Coelho (Pedru Pasušo Kuelju) koalicija „Portugalija, pirmyn“ (Portugal à Frente), kuri vienija jo centro dešiniųjų Socialdemokratų partiją ir konservatyvią Liaudies partiją, surinko 38,6 proc. balsų.

Tuo tarpu pagrindinė opozicinė Socialistų partija, kuriai vadovauja populiarus buvęs Lisabonos meras Antonio Costa (Antoniju Kosta), gavo 32,4 proc. balsų.

A.Costa, kuris žadėjo rinkėjams atėjęs į valdžią sušvelninti kai kurias skausmingas reformas, kurių teko imtis šiai skurdžiausiai Vakarų Europos valstybei pagal susitarimą su tarptautiniais kreditoriais, suskubo pripažinti pralaimėjimą, tačiau atmetė galimybę atsistatydinti iš partijos lyderio posto.

„Socialistų partija nepasiekė išsikeltų tikslų, ir aš prisiimu visą politinę bei asmeninę atsakomybę“, – sakė A.Costa savo šalininkams sostinėje.

Tačiau jis pridūrė: „Neketinu trauktis.“

Ši Portugalijos centro dešiniųjų politinių jėgų pergalė visuotiniuose rinkimuose, kurią jos iškovojo po ketverius metus trukusio griežto taupymo, dėl kurio smarkiai išaugo nedarbas ir emigracija, yra vienas iš retų atvejų, kai nuo bankroto gelbėtoje šalyje perrenkama ta pati vyriausybė.

Tačiau Socialdemokratų partijos ir Liaudies partijos koalicija, regis, neturės 116 vietų, kurios garantuotų jai absoliučią daugumą 230 vietų parlamente, ir pagal deputatų skaičių nusileis kairiųjų stovyklai – socialistams ir parlamentarams iš mažesniųjų kairiosios pakraipos partijų.

Kam atiteks keturios vietos pagal užsienyje atiduotus balsus, paaiškės iki spalio 14 dienos.

Prieš taupymą nusistačiusiai Graikijos kairiųjų partijai „Syriza“ giminingas Portugalijos Kairiųjų blokas (Bloco de Esquerda) šiuose rinkimuose pasiekė savo geriausią rezultatą, surinkęs 10,2 proc. balsų ir užsitikrinęs 19 vietų. Kadenciją baigiančiame parlamente ši politinė jėga turėjo 8 vietas.

51 metų ekonomistas P.Passosas Coelho rinkimų kampanijos metu akcentavo savo darbą, šaliai saugiai išlaviruojant per skolų krizę ir po trejų recesijos metų pernai grįžtant prie augimo, bei įspėjo, kad socialistai gali niekais paversti šią pažangą.

Kai A.Costa pripažino pralaimėjimą, džiūgaujantis P.Passosas Coelho, kreipdamasis į savo šalininkus Lisabonoje, sakė, kad yra pasirengęs kibti į darbus.

„Informuosime respublikos prezidentą, kad esame pasirengę formuoti vyriausybę“, – sakė jis ir pridūrė, kad dėl naujojo parlamento sudėties „mums visiems teks labiau stengtis“.

P.Passoso Coelho triumfas gali signalizuoti Europos viešojoje nuomonėje vykstančias permainas po to, kai skolų slegiamos Graikijos rinkėjai praėjusį mėnesį suteikė premjerui Aleksiui Ciprui (Alexis Tsipras) iš kairiųjų partijos „Syriza“ antrąjį mandatą, šiam parlamente prastūmus griežtas taupymo priemones numatantį susitarimą su tarptautiniais kreditoriais dėl šalies finansinio gelbėjimo.

Ateinančiais mėnesiais rinkimų testai laukia ir euro zonai priklausančių Ispanijos bei Airijos vyriausybių, kurios taip pat vykdo taupymo politiką.

2011 metais į valdžią atėjusi P.Passoso Coelho koalicija iki liepos mėnesio viešosios nuomonės apklausose atsilikdavo nuo A.Costos socialistų, tačiau galiausiai sugebėjo laimėti propagandinį mūšį, sako analitikai.

„Dešiniesiems pavyko įtikinti rinkėjus, kad socialistų sugrįžimas atvestų šalį į  bankrotą“, - naujienų agentūrai AFP sakė politologas Antonio Costa Pinto (Antoniju Kosta Pintu).

Sekmadienio rinkimai pasižymėjo ir itin menku rinkėjų aktyvumu. Kaip rodo negalutiniai duomenys, iš daugiau nei 9,6 mln. šalies rinkėjų nebalsavo rekordiškai daug - 44,42 proc. - portugalų.

Kai P.Passosas Coelho 2011-aisiais atėjo į valdžią, skolų slegiama Portugalija stovėjo prie bankroto slenksčio. Jo pirmtakas, socialistas Jose Socratesas (Žozė Sokratišas), buvo ką tik paprašęs 78 mlrd. eurų finansinės pagalbos iš Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF).

Iš finansinės pagalbos schemos Portugalija pasitraukė 2014 metų gegužę, bet tik po to, kai vyriausybė įvedė griežtas taupymo priemones ir didžiausią mokesčių padidinimą, kokį tik prisimena portugalai.

Nedarbas po 17,5 proc. piko 2013 metų pradžioje nukrito iki 12 proc., bet gatvėse atsigavimas dar nejaučiamas. Vienas iš penkių portugalų tebegyvena žemiau skurdo ribos, per metus gaudamas mažiau nei 5 tūkst. eurų pajamų.

Ne taip, kaip Ispanijoje ar Graikijoje, Portugalijoje neiškilo jokia pakankamai stipri protestų partija, galinti rinkimuose mesti iššūkį tradicinėms partijoms.

„Graikijos partijos „Syriza“ bandymas nutraukti taupymą žlugo. Staiga portugalų rinkėjai pamato, kad iš tikrųjų nėra alternatyvos“ taupymui, sakė politikos analitikas Jose Antonio Passosas Palmeira (Žozė Antoniju Pasušas Palmeira).