Tai, kad JAV ir Rusija nusprendė užversti Šaltojo karo istorijos puslapį, turėtų džiuginti, bet Vidurio ir Rytų Europos valstybės nerimauja. Vašingtonas bando raminti NATO sąjungininkus, bet reikia ne žodžių, o veiksmų.

Atsikvėpti dar anksti

JAV prezidentas Barackas Obama ir Rusijos vadovas Dmitrijus Medvedevas ketvirtadienį Prahoje sukirto rankomis ir pasirašė susitarimą trečdaliu sumažinti savo branduolinį arsenalą.

Abi šalys įsipareigojo sumažinti savo turimų branduolinių galvučių skaičių iki 1550. Politikai kalba apie didžiulę šio dokumento svarbą: jeigu buvę Šaltojo karo priešininkai, turintys 90 proc. viso pasaulio branduolinių ginklų, sumažins savo arsenalą, pasaulis galės lengviau atsikvėpti.

Šaltojo karo metais JAV ir SSRS kartu sukaupė 19 tūkst. branduolinių galvučių, todėl Prahos susitarime surašyti skaičiai rodo didžiulę pažangą.

Tačiau ekspertai primena, kad ir kelių tūkstančių tokio tipo ginklų pakaks sunaikinti visam pasauliui, ir ne vieną kartą. Be to, didesnį pavojų pasauliui kelia ne Maskvos ir Vašingtono ginklai, o kitų valstybių turimos branduolinės bombos.

Radikalaus režimo valdomas Iranas atkakliai vykdo branduolinę programą, branduolinę bombą jau išbandė Šiaurės Korėja. Į branduolinių valstybių klubą įžūliai įstojusi Indija ir Pakistanas nesiteikia pasirašyti Branduolinių ginklų neplatinimo sutarties. To nedaro ir Izraelis, kuris irgi slaptai įsigijo šio tipo ginklų, bet net nesiruošia to pripažinti. Vengdamas nepatogių klausimų ir aštrios kritikos, Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu atsisakė važiuoti į branduolinio nusiginklavimo viršūnių susitikimą, kuris vyks kitą savaitę Vašingtone.

Prestižo reikalas

Ekspertai pripažįsta, kad branduolinio arsenalo mažinimo sutartis tiek Jungtinėms Valstijoms, tiek Rusijai buvo prestižo reikalas. B.Obama pagaliau įrodė pasauliui, kad pelnytai gavo Nobelio taikos premiją. O Maskva džiaugiasi tapusi lygiaverte Vašingtono partnere.

"Įtemptose derybose Rusijos diplomatai kovojo, kad kiekviena pastraipa sutartyje atspindėtų Rusijos ir JAV lygybės principą, – sakė Jevgenijus Volkas, vadovaujantis Vašingtone įsikūrusios organizacijos "Heritage Foundation" Maskvos padaliniui. – Tai buvo vienas pagrindinių Kremliaus tikslų derybose dėl šios sutarties. Jam pavyko pasiekti, kad JAV pripažintų Rusiją lygiaverte partnere derybose dėl branduolinio nusiginklavimo."

"Pasaulyje nėra jokios kitos šalies, su kuria Jungtinės Valstijos būtų pasirašiusios sutartį, pagrįstą visiška interesų lygybe", – sakė Fiodoras Lukjanovas, žurnalo "Russia in Global Affairs" vyriausiasis redaktorius.

Pagrįsti būgštavimai

Vidurio ir Rytų Europos šalys nemato pagrindo džiaugtis. Šiame regione pasigirdo būgštavimų, kad dviejų didžiųjų valstybių "branduolinis flirtas" gali pakenkti mažesnių šalių interesams.

78 metų Amerikos čekas Milanas Paumeris, kovotojas su komunizmu, pabėgęs į Vakarus ir jau 40 metų gyvenantis Majamyje, laikraščiui "USA Today" sakė nerimaujantis, kad Jungtinės Valstijos, siekdamos priversti Maskvą paklusti branduolinio nusiginklavimo susitarimui, pačios bus priverstos nuolaidžiauti priešraketinės gynybos klausimu.

Kad tokie būgštavimai pagrįsti, šią savaitę patvirtino Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Per spaudos konferenciją Maskvoje jis pareiškė: "Rusija turės teisę pasitraukti iš strateginės puolamosios ginkluotės sutarties, jeigu JAV strateginės priešraketinės gynybos potencialo kiekybinis ir kokybinis didinimas ims daryti esminę įtaką Rusijos strateginių branduolinių pajėgų efektyvumui."

Paprasčiau tariant, tai reiškia štai ką: mes nemažinsime branduolinio arsenalo, jeigu plėsite savo priešraketinį skydą Europoje. Tačiau Baltieji rūmai neseniai vėl grįžo prie tokių planų.

JAV sulaužė pažadus

Ankstesnė JAV administracija, vadovaujama George'o W.Busho, ketino Čekijoje dislokuoti radiolokacinę stotį, o Lenkijoje – dešimt raketų perėmėjų. Prezidentu tapęs B.Obama šių planų atsisakė ir taip labai pamalonino Maskvą, bet privertė savo sąjungininkus Vidurio ir Rytų Europoje pasijusti, kad jie išduoti. Šio regiono valstybėms JAV raketinis skydas yra svarbus saugumo garantas.

Tačiau praėjusių metų rugsėjį Baltieji rūmai paskelbė naują planą. Pagal jį JAV priešraketinės gynybos elementai galėtų atsidurti Rumunijoje ir Bulgarijoje. Maskva vėl pradėjo reikšti susirūpinimą, o Vidurio ir Rytų Europos šalys susirūpino, kad jų interesai bus paaukoti dėl gerų Vašingtono ir Maskvos santykių.

Sutarė dėl viščiuko

Siekdamas išsklaidyti abejones, B.Obama pakvietė į Prahą vienuolikos Vidurio ir Rytų Europos valstybių vadovus. JAV prezidentas norėjo juos užtikrinti, kad branduolinio saugumo sutarties su Rusija pasirašymas niekaip neatsilieps Vašingtono santykiams su mažesniais partneriais. Tačiau kaip pabrėžė čekų politologas Petras Suchy, JAV tik kalba, bet nieko nepadarė, kad tai įrodytų.

Nors svarbiai ir į istorijos vadovėlius pateksiančiai sutarčiai pasirašyti buvo pasirinkta Praha, tai nereiškia ypatingo Vašingtono dėmesio šiai valstybei. Tiesiog būtent Čekijos sostinėje prieš metus B.Obama paskelbė pasaulio, kuriame nebus branduolinių ginklų, viziją. Vainikuodamas savo pastangas jis vėl atvyko čia, ir tai tebuvo simbolinis žingsnis.

Čekijos vadovai dar nepamiršo nuoskaudų dėl JAV priešraketinio skydo. Panašūs jausmai turėjo kamuoti ir į Prahą atvykusį Lenkijos premjerą Donaldą Tuską. Kitų regiono valstybių vadovai irgi turėjo pagrindą nerimauti.

Apžvalgininkai šmaikštavo, kad vienintelis dalykas, kuris niekam nekėlė abejonių, buvo JAV ambasadoje Prahoje vykusios vakarienės valgiaraštis. Viščiukas atitiko visų susirinkusių šalies vadovų skonį ir dietos apribojimus. Svečiams taip pat buvo pasiūlyta kalifornietiško vyno.

Prezidentė užminė mįslę

Galbūt Lietuvos Prezidentė nemėgsta vištienos ir vyno? O gal ji nenori veltis į JAV, Rusijos ir Rytų Europos meilės trikampį? Politikos ekspertai visą savaitę bandė atspėti, kodėl Dalia Grybauskaitė atsisakė važiuoti į Prahą ir delegavo ministrą pirmininką Andrių Kubilių.

Politologas Raimundas Lopata atmetė versiją, kad Lietuvos Prezidentei galėjo nepatikti JAV ir Rusijos santykių atšilimas. Nesigilindamas į priežastis jis įspėjo, kad Lietuvos politika tampa neprognozuojama, o tai yra labai pavojinga mažai valstybei.

Susitikime su B.Obama Prahoje dalyvavo Latvijos, Estijos ir Rumunijos prezidentai, likusios aštuonios valstybės atsiuntė ministrus pirmininkus.