„Deja, vis dar susiduriame su ta pačia rusiška logika – keliame maksimalius reikalavimus, norime, kad Ukraina pasiduotų, ir stipriname apgulties karą, – laikraščiui „Le Parisien“ sakė J. Y. Le Drianas. – Kaip ir Grozne (Čečėnijoje) ir Alepe (Sirijoje), yra trys tipiški elementai – beatodairiškas bombardavimas, vadinamieji humanitariniai „koridoriai“, sukurti tam, kad galėtų apkaltinti kitą pusę jų negerbimu, ir derybos be jokio kito tikslo, kaip tik apsimesti, kad derasi“.

Ukraina, priešingai, „dalyvauja derybose atsakingai ir atvirai“, pridūrė jis.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio biuras trečiadienį atmetė Kremliaus siūlymą kaimynei tapti neutralia šalimi, tokia kaip Švedija ar Austrija, sakydamas, kad Kyjivui reikia geležinių saugumo garantijų. Jos vyriausiasis derybininkas Michailo Podoliakas tviteryje parašė, kad „Financial Times“ paskelbtas 15 punktų taikos plano projektas „atspindi Rusijos reikalaujančią poziciją. Nieko daugiau. Ukraina turi savo pozicijas“.

J. Y. Le Drianas pareiškė, kad Europos pagalba Ukrainai, įskaitant ginklų tiekimą, neatgrasys Rusijos lyderio Vladimiro Putino nuo grasinimų smogti vilkstinėms ar jo žvanginimo branduoliniu smūgiu. „Retorinis eskalavimas branduoliniais klausimais yra prezidento Putino įprotis“, – sakė jis leidiniui „Le Parisien“, smerkdamas Rusijos mojavimą strateginėmis pajėgomis kaip „neproporcingą ir neatsakingą“.

Kol kas „yra vienas neatidėliotinas reikalas – paliaubos, paliaubos, paliaubos“, sakė J. Y. Le Drianas. „Rusija kol kas to atsisako. Taigi sankcijos bus ryžtingai griežtinamos tol, kol V. Putinas supras, kad konflikto tęsimo kaina yra tokia didelė, jog geriau nutraukti ugnį, ir pradės tikras derybas su prezidentu Zelenskiu“.