Prancūzijos kandidatui Pierre'ui Moscovici (Pjerui Moskovisiui) ketvirtadienį sunkiai sekėsi įtikinti Europos Parlamento įstatymų leidėjus, kad jis sugebės priversti Europos Sąjungos (ES) nares laikytis biudžeto taisyklių, kurias jo paties šalis ne kartą pažeidė, naujos sudėties Europos Komisijos formavimui virstant politine kova.

Socialistas politikas, kuris dar prieš šešis mėnesius Paryžiuje užėmė finansų ministro postą, žadėjo reikalauti, kad visos euro zonos šalys, įskaitant Prancūziją, vienodai laikytųsi Bendrijos taisyklių dėl biudžeto deficito, jeigu jis būtų paskirtas ekonomikos ir pinigų reikalų reikalų komisaru.

Tačiau skeptiškai nusiteikę konservatyvių pažiūrų įstatymų leidėjai užvertė P.Moscovici klausimais, kaip jis galėtų įtikinamai raginti vykdyti reformas ir išlaidų karpymus ministrams, kai tokių žingsnių nesiėmė namuose.

„Biudžeto taisyklės turi būti gerbiamos – ir gerbiamos visų šalių narių, taip pat nebūti vieniems griežtesnės negu kitiems“, – P.Moscovici sakė Europos Parlamentui per svarstymą dėl jo paskyrimo.

„Galite kliautis, kad būsiu sąžiningas ir nešališkas arbitras, – žadėjo jis. – Taisyklės bus mano vienintelis kompasas.“

Išgirdęs pasikartojančius vienodus klausimus, jis pareiškė prancūzų, vokiečių ir anglų kalbomis: „Visos šalys turi gerbti susitarimą!“

Iškilus grėsmei, kad gali sutrikti trapi politinė pusiausvyra jo pasiūlytoje komandoje, būsimasis Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) įsikišo, mėgindamas sumažinti kritikos bangą, nukreiptą prieš kandidatus.

„Išrinktasis pirmininkas Junckeris įsitikinę, kad visi kandidatai iki šiol įtikinamai pademonstravo savo kompetenciją ir europinius įsipareigojimus“, – jo atstovas sakė žurnalistams.

Šaltiniai Europos Parlamente sakė, kad sprendimas dėl P.Moscovici gali būti atidėtas iki kitos savaitės, o šio kandidato likimas gali tapti dalimi politinio susitarimo, apimančio kitus paskyrimus, dėl kurių nesutaria besivaržančios frakcijos.

„Gyvulių ūkio“ komisaras 

Priekabus P.Moscovici kamantinėjimas vyko kitą dieną po to, kai Prancūzija neišpildė partnerių lūkesčių, paskelbusi 2015 metų biudžetą, kuris ir vėl neatitinka ES kriterijų.

Paryžius sako, kad jam reikės dar dvejų metų, kad biudžeto deficitą sumažintų iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kaip reikalauja euro zonos taisyklės, nors Prancūzijai dveji papildomi metai jau buvo suteikti.

Atkartodamas Paryžiaus poziciją, P.Moscovici sakė, kad deficitas negali būti sumažintas nesant ekonomikos augimo, taip pat žadėjo išnaudoti visą ES taisyklių lankstumą, kad būtų skatinamos investicijos, ūkio augimas ir darbo vietų kūrimas.

Jis išprovokavo nepatiklių aiktelėjimų, kai pareiškė, jog Paryžius niekuomet nepažeidė taisyklių, kadangi kiekvieną kartą Prancūzijos biudžetas būdavo iš anksto patvirtinamas ES institucijų.

Konservatyviajai stovyklai priklausanti olandė Esther de Lange (Ester de Langė) paklausė, ar P.Moscovici ketina tapti „Gyvulių ūkio“ komisaru, kuriam kai kurios šalys yra lygesnės už kitas“.

Jos kolega austras Othmaras Karasas (Otmaras Karasas) kalbėjo apie „pasitikėjimo atotrūkį“ tarp to, ką P.Moscovici žada daryti naujame poste, ir to, ką jis darė namuose.

Priekbus socialisto P.Moscovici klausinėjimas tam tikra prasme buvo kerštas už pirtį, kurią kairiųjų ir žaliųjų frakcijos įstatymų leidėjai trečiadienį buvo užkūrę Ispanijos konservatyvių pažiūrų kandidatui į ES energetikos ir klimato politikos komisaro postą Migueliui Ariasui Canete (Migeliui Ariasui Kanetei) dėl jo šeimos ryšių su naftos pramone.

Kairieji ir žalieji taip pat privertė Britanijos kandidatą į finansinio stabilumo, finansinių paslaugų ir kapitalo rinkų sąjungos eurokomisaro postą Jonathaną Hillą (Džonataną Hilą) atvykti į pakartotinį svarstymą ateinančią savaitę, kai jis suklupo atsakinėdamas į smulkmenišką kamantinėjimą apie euroobligacijas, sparčiąją prekybą, šešėlinę bankininkystę bei planus dėl siūlomos ES kapitalo rinkų sąjungos.

Kita vertus, opozicija J.Hillui atrodė prislopinta, nors Britanijos konservatoriai nėra vienos iš pagrindinių Europos Parlamento frakcijų dalis, o nenoras priešinti vis labiau euroskeptiškos Londono vyriausybės gali padėti J.Hillui užsitikrinti tą postą.

Centro kairioji stovykla taip pat pareikalavo raštiškų atsakymų iš Vengrijos kandidato Tiboro Navracsicsiaus (Tiboro Navračičiaus), kuriam siūlomas švietimo ir kultūros komisaro portfelis, ir iš Čekijos centristės Veros Jourovos, ketinančios tapti teisingumo, vartotojų teisių ir lyčių lygybės komisare.

Kerštas 

Centro dešiniųjų stovyklos įstatymų leidėjai siekė keršto, o socialistas P.Moscovici buvo akivaizdus taikinys, turint galvoke Paryžiaus biudžeto problemas. 

„Vargu ar Moscovici yra patikimas. Jis neįtikino savo vyriausybės užtikrinti ES Stabilumo pakto laikymąsi ir įgyvendinti dideles ekonomines reformas. Kaip jis galės įtikinti 28-ias valstybes nares?“, - klausė vokiečių konservatorius Burkhardas Balzas (Burkhardas Balcas) po klausymų paskelbtame pareiškime, kuris buvo kritiškas, tačiau neatmetė galimybės, jog prancūzo kandidatūra galiausiai visgi bus patvirtinta.

Žaliųjų frakcijos atstovas iš Liuksemburgo Claude'as Turmes'as (Klodas Tiurmas) kalbėjo apie „nešvarų užkulisinį žaidimą“, kaltindamas dešiniųjų stovyklą, kad ji blokuoja balsavimą komitete, per kurį galėtų būti galutinai atmesta M.A.Canete kandidatūra, ir grasina blokuoti P.Moscovici paskyrimą į svarbiausiu laikomą eurokomisaro postą.

J.-C.Junckeris vylėsi, kad esmingas sutarimas tarp jo centro dešiniųjų frakcijos ir pagrindinės srovės kairiųjų stovyklos padės užsitikrinti greitą patvirtinimą jo komandai, kuri, kaip jis tikina, gali atgaivinti ekonomiką ir susigrąžinti rinkėjų, kurie gegužę vykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą balsavo už euroskeptiškas partijas, pasitikėjimą.

Tačiau daug įstatymų leidėjų taip pat nori pademonstruoti savo nepriklausomybę nuo Europos Komisijos ir 28 Bendrijos valstybių vyriausybių, kurių kiekviena į ES aukščiausią vykdomosios valdžios instituciją deleguoja po vieną narį.

Užsitęsęs Komisijos narių kandidatūrų svarstymas gali išmušti iš vėžių J.-C.Junckerį ir vyriausybes, kurios jį remia, tačiau mažesnės ES asamblėjos frakcijos džiaugėsi debatais.

Žaliųjų atstovas iš Vokietijos Svenas Giegoldas (Svenas Gygoldas) sakė, kad kairiųjų ir dešiniųjų „didžioji koalicija“ skilo, ir pridūrė: „Tai geras rezultatas europinei demokratijai, nes kitu atveju dėl slaptų politinių sandorių iškiltų pavojus Europos Parlamento teisei apklausti kandidatus į komisarus“.

Per pirmąsias dvi klausymų dienas buvo patvirtinti pirmieji dešimt kandidatų į eurokomisarus, tačiau vis priekabesnis kamantinėjimas ir kaistanti atmosfera gali sutrikdyti planus balsavimą dėl visos Komisijos sudėties surengti spalio 22 dieną, kad ji galėtų lapkričio 1 dieną pradėti darbą.

Bet koks vėlavimas gali išprovokuoti ginčus tarp valstybių lyderių, o procesui užsitęsus Jose Manuelio Barroso (Žozė Manuelio Barozu) komanda taptų „raiša antimi“ tokiu metu, kai reikia spręsti konfrontacijos su Rusija dėl Ukrainos problemą, vesti prekybos derybas su Vašingtonu ir ieškoti kompromiso dėl taupymo priemonių ir biudžeto deficitų euro zonoje.

Priekabų įstatymų leidėjų tardymą teko atlaikyti ir Vengrijos atstovui T.Navracsicsiui. Buvusio teisingumo ministro buvo klausinėjama apie jo vaidmenį Budapešto vyriausybėje, kuri ne kartą buvo surėmusi ietis su ES dėl savo politikos mažumų atžvilgiu ir įstatymų, kurie, pasak Briuselio, suvaržė žiniasklaidą ir žodžio laisvę.

Centro kairiųjų stovykla sveikino T.Navracsicsiaus „atsivertimą į ES tikėjimą“, tačiau prieš galutinį jo kandidatūros patvirtinimą paprašė raštu atsakyti į daugiau klausimų. Tokie patys „namų darbai“ užduoti ir čekų kandidatei į teisingumo eurokomisaro postą V.Jourovai.

Įkaitusią atmosferą kiek atvėsino kairiųjų stovyklos pritarimas konservatorių kandidatams į eurokomisarus iš Lenkijos, Airijos, Bulgarijos ir Belgijos, kurie buvo išklausyti trečiadienį ir ketvirtadienį.