Viskas tarsi pagal scenarijų. Rinkimai, po jų – kaltinimai klastojimu ir protestai. Iranas, atrodo, subrendęs revoliucijai, bet jos teks palaukti.

Pirmasis jaunimo kartas

Jauna moteris, dėvinti ilgą žalią tuniką, prieš pat rinkimus praėjusią savaitę šoko Irano sostinės Teherano centre. Ji buvo perpildyta džiaugsmo, kurį mėgino išreikšti šokiu ir mėtydama lankstinukus su dabartiniam prezidentui Mahmoudui Ahmadinejadui iššūkį metusio Miro Hosseino Moussavi atvaizdu.

Nors buvo vėlyva naktis, niekas nemiegojo. Visur buvo girdėti garsi muzika, gatvėse pilna žmonių, motoroleriais zujo jaunimas. Daugelis vilkėjo žaliai ar kitaip buvo pasidabinę šia spalva, kuri Irano jaunimui siejasi su permainomis ir kandidatu M.H.Moussavi.

Tą naktį į penktadienį, prieš pat rinkimus, Irane buvo justi tikrai revoliucinės nuotaikos. "Mes visi dainavome, šokome gatvėse, merginos ir vaikinai, visi kartu. Mes niekada anksčiau nebuvome to darę", – sakė 22-ejų Sara Siadatnejad. Ji iki pat lemtingojo penktadienio 7 val. ryto kėlė nuotraukas į savo "Facebook" puslapį.

"Atrodė, kad žmonės iki tol buvo pusiau mirę ir staiga visiškai atgijo", – įspūdžiais dalijosi mergina, kuri netgi nagus buvo nusilakavusi žaliai.

Pusiau mirę, nes jie gyvena visuomenėje, kurią griežtai kontroliuoja religinė policija, turinti teisę mušti nepaklusniuosius ir prasižengusiuosius. Visiškai atgiję todėl, kad tai buvo pirmi rinkimai, kuriuose moterys atliko reikšmingą vaidmenį ir buvo pasiryžusios tarti griežtą "ne" lyčių nelygybei.

Viskas grįš į vėžes

Neramumai Irane prasidėjo iš karto po rinkimų, pagal buvusioje Jugoslavijoje aprobuotą, Gruzijoje ir Ukrainoje pakartotą "spalvotųjų" revoliucijų scenarijų: permainų trokštančio jaunimo remiamas lyderis, įsitikinimas, kad laimės jų kandidatas, pasirinkta spalva, kaltinimai prezidentui dėl rezultatų klastojimo. Tačiau Teherano pavasaris neatėjo.

Šeštadienį kilus protestams, prasidėjo ir susidorojimas. Policija į darbą paleido ne tik bananus, bet ir specialias priemones, ašarines dujas. Gatvėse aidėjo šūviai, atsirado pirmosios aukos. Opozicijos lyderiai buvo apkaltinti nesankcionuotų protestų organizavimu ir areštuoti. Teisėsauga ėmė riboti galimybę susisiekti su išorės pasauliu internetu ar mobiliaisiais telefonais. Kai kurie Teherane dirbę žurnalistai taip pat buvo verčiami trinti protestų nuotraukas ir įrašus. Šalis grįžo du dešimtmečius atgal.

Vietos politologai tvirtina, kad po kurio laiko viskas grįš į savo vėžes. Žmonėms šiek tiek aprimus antrai kadencijai išrinktas prezidentas M.Ahmadinejadas tikriausiai vėl leis naudotis naujausiomis technologijomis. Opozicija susitaikys su pralaimėjimu, bet pajutusi jėgą pradės rengtis kitiems rinkimams, per kuriuos tikrai nušluos gal net dabartinę santvarką.

"Šioje šalyje nėra kito varianto, – įsitikinęs vienas Irano analitikas. – M.Ahmadinejado pergalę buvo galima numatyti. Jis turi stiprų užnugarį. Jis kontroliuoja saugumo pajėgas ir jį palaiko aukščiausias šalies lyderis Ali Khamenei. Jo žodis galutinis. Tačiau pamačiusi tokį palaikymą per kitus rinkimus opozicija galbūt bus pasirengusi mesti iššūkį netgi jam."

Ajatola Ali Khamenei jau liepė ištirti opozicijos lyderių skundus dėl rinkimų rezultatų klastojimo. Bus iš naujo perskaičiuoti ir visi balsai. Tai, manoma, turėtų padėti numalšinti opozicijos šalininkų aistras.

Permainos turi vykti

Vis dėlto jaunimas, atrodo, pasiduoti kol kas neketina. "Permainos turi vykti", – "The Times" teigė viena 34 metų politinė aktyvistė, prašiusi neminėti jos pavardės. Anot jos, dabartine padėtimi ypač nepatenkintos moterys. Daugelis jų nori, kad būtų panaikinta praktika, kai valdžios atstovai kišasi į jų aprangos klausimus.

"Kiekviena moteris turi asmeniškai pasirinkti, ar nešioti hidžabą. Nenormalu, kai dėl "netinkamos aprangos" tave gali sulaikyti gatvėje ir nubausti", – sakė ji.

Irano moterys balsavo už M.H.Moussavi ne tik dėl to, kad jis žadėjo reformas. Daug kam imponavo tai, kad rinkimų kampanijoje aktyviai dalyvavo jo žmona. Zahra Rahnavard tapo tikru ne itin charizmatiško M.H.Moussavi slaptu ginklu. Netgi per susitikimus su rinkėjais jis leisdavo žmonai pirmai pradėti kalbą ir nepyko, kai iš karto po to žmonės imdavo skirstytis.

"Tai geriausia mano patarėja", – pristatydavo M.H.Moussavi žmoną šalyje, kurioje tik dviejų moterų balsas teisme prilygsta vieno vyro balsui.

Smulkutė Z.Rahnavard Irane buvo gerai žinoma dar iki to laiko, kai jos vyras tapo žinomu politiku. Žmonės skaito jos knygas, yra susipažinę su meno kūriniais, daug kas lankė jos paskaitas moterų kolegijoje. Ji taip pat nepatenkinta, kad dorovės policija kišasi dėl moterų aprangos stiliaus, ir teigia, jog pareigūnams suteikta valdžia yra 1979 m. revoliucijos principų išdavystė.

Su būsimu vyru Z.Rahnavard susitiko dalyvaudama universiteto nepaklusnumo akcijoje prieš šeicho valdžią, kuri buvo nuversta 1979 m. sausį. Persekiota teisėsaugos, moteris buvo priversta kelerius metus praleisti Jungtinių Valstijų sostinėje Vašingtone. Dabar Z.Rahnavard, atrodo, pasirengusi su savo vyru kovoti toliau – už idealus ir laisvę Irano moterims, už atsinaujinusį ir pasauliui draugišką Iraną.

Tik ne M.Ahmadinejadas

Tą patį ketina daryti ir daugelis jaunų M.H.Moussavi rėmėjų. 72 mln. gyventojų turinčioje šalyje daugiau kaip 70 proc. žmonių – iki 30 metų. Jie jau nematė garsiosios Irano revoliucijos, bet yra ryžtingai nusiteikę įvykdyti savąją. Ypač revoliucingi miestų gyventojai, kurie labiau išsilavinę ir turi galimybę naudotis internetu, žinoti, kas vyksta pasaulyje.

"Mes neturėjome ką veikti Teherane. Kai viskas pabosta, sėdi ant motorolerio ir važiuoji naktimis pirmyn atgal šimtą kartų. Dabar visa ši energija nukreipta palaikyti M.H.Moussavi, – sakė ne tik nagus, bet ir antakius bei plaukų sruogas žaliai nusidažiusi S.Siadatnejad. – Mes tiesiog nebeeisime namo."

Ją palaiko ir kiti. "Mirtis diktatoriui", – karingai nusiteikęs šūkavo per didžiulį, bet nesankcionuotą mitingą vienas 24 metų vaikinas. – Mirtis vyriausybei."

Paprašytas paaiškinti, kodėl jis remia M.H.Moussavi, protestuotojas aiškiai išdėstė: "Jis nedarė garsių pareiškimų, nežadėjo nebūtų dalykų."

"Be to, jo žmona per rinkimų kampaniją visą laiką buvo šalia, o tai jau nauja ir neįprasta", – pridūrė šalia stovėjusi 21-ų mergina, prisistačiusi Artemis.

Savų priežasčių turi ir 28 metų Amiras Hosseinas. "Aš balsavau už M.H.Moussavi tik dėl to, kad valdžioje neliktų M.Ahmadinejado, – atviravo jis. – Jis blogas žmogus ir nesugeba priimti mūsų ekonomikai naudingų sprendimų."

A.Hosseinas prarado nuotaką, nes jo sukauptų pinigų neužteko nusipirkti namui, o tai vesti norinčiam jaunikiui privaloma.

Be to, jaunimas nepatenkintas agresyvia M.Ahmadinejado užsienio politika, kurios padarinys – Irano izoliacija. "Visi užsieniečiai mano, kad M.Ahmadinejadas ir yra Iranas. Visi mano, kad mes teroristai. Tai daro gėdą", – sakė Teherano universitete magistrantūrą studijuojanti S.Siadatnejad.

Naujas senas Irano prezidentas

Šeštasis Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas gimė 1956 m. spalio 28 d. kalvio šeimoje. Tikra pavardė Saborjhianas, tautybė – talyšas.

1976 m. įstojo į prestižinį Irano mokslo ir technologijų universitetą, gavo transporto inžinieriaus diplomą.

1986 m. įstojo į to paties universiteto doktorantūrą. 1997 m. apsigynė disertaciją.

Būdamas studentas aktyviai dalyvavo judėjime prieš šachų valdžią.

Kai kurių šaltinių duomenimis, buvo vienas JAV ambasados užpuolimo 1979 m. iniciatorių ir vykdytojų. Tačiau įkaitais buvę žmonės to nepatvirtino.

1980 m. savanoriu išvyko į Irano ir Irako karą. Jo specialusis būrys vykdė diversijas šiaurės rytų Irake.

1980-ųjų pabaigoje ėjo miestų Khoi ir Maku, esančių Vakarų Azerbaidžano provincijoje Irane, administracijų vadovo pareigas. Vėliau tapo Irano Kurdistano provincijos gubernatoriaus patarėju.

1993 m. buvo išrinktas Ardabilio provincijos gubernatoriumi. Tuo pat metu ėjo kultūros ministro patarėjo pareigas.

1997 m. pasitraukė iš politinės veiklos, tapo dėstytoju.

Grįžęs į politiką 2003 m. buvo išrinktas Irano sostinės Teherano meru.

2005 m. pirmą kartą išrinktas šalies prezidentu.

Išsiskiria konservatyviomis pažiūromis ir radikaliais pasisakymais prieš Izraelį.

Pasaulio pozicija

Nors JAV ir ES dažniausiai palaiko demokratinius judėjimus šalyse, Irano opozicija paramos nesulaukė. Kaip teigia JAV politologai, įsikišimas ir opozicijos palaikymas ne tik pablogintų santykius su Iranu, bet ir pačios opozicijos padėtį šioje šalyje.

Tos pačios nuomonės laikosi ir politikai. Kaip pabrėžė JAV viceprezidentas Joe Bidenas, JAV nacionalinius interesus geriausiai atitinka dialogas su Irano režimu. Kiti politikai taip pat atkreipia dėmesį, kad visus svarbiausius sprendimus šalyje priima ne prezidentas, o aukščiausias šalies lyderis ajatola Ali Khamenei.

Leidinyje "The Wall Street Juornal" taip pat rašoma, kad JAV prezidento administracijos pareigūnai įsitikinę, jog Mahmoudo Ahmadinejado perrinkimas gali padėti Vašingtonui siekti tarptautinės bendrijos konsensuso Irano branduolinės programos klausimu. Prezidento perrinkimas rodo, kad Iranas nelinkęs nusileisti dėl savo branduolinės programos. Todėl Vašingtonui gali tekti rengtis pradėti taikyti sankcijas.

Kita vertus, M.Ahmadinejadas paleido iš kalėjimo JAV pilietybę turinčią žurnalistę Roxaną Saberi, o tai rodo, kad kietosios linijos šalininku laikomas Irano lyderis pasirengęs dialogui.

Viena seniausių pasaulio valstybių

Irano valstybingumo istorija prasidėjo 728 m. pr. Kr., kai buvo įsteigta pirmoji carystė.

Per 1979 m. revoliuciją buvo nuverstas šachų režimas. Valstybė oficialiai pradėjo vadintis Irano Islamo Respublika.

Šalyje gyvena apie 72 mln. žmonių.

Didžiausias miestas – sostinė Teheranas, ten sukuriama apie trečdalį BVP. BVP vienam žmogui – 12,8 tūkst. JAV dolerių (apie 32 tūkst. litų)

Iranas yra unikali teokratinė respublika, kurioje įteisinti visuotiniai rinkimai.

Turi 290 vietų parlamentą, kuris vadinamas Konsultacine asamblėja.

Prezidentas renkamas ketveriems metams. Jis formuoja vyriausybę.

Valstybinė religija – šiitų pakraipos islamas.

Visus svarbiausius valstybės sprendimus priima aukščiausias lyderis. Jis renkamas Ekspertų asamblėjos ir atsakingas jai.

Šalyje veikia konstitucinio teismo atitikmuo – Sergėtojų taryba. Be to, kad tikrina įstatymų atitiktį konstitucijai, ji tvirtina kandidatus į svarbiausius šalies postus.

Didžioji gyventojų dauguma yra persai – 51 proc., 24 proc. azerbaidžaniečių, apie 7 proc. kurdų, 8 proc. gilakių ir mazandaranių, apie 3 proc. arabų, po 2 proc. turkmėnų, lurų ir beludžių.

Irane yra 16 proc. pasaulio gamtinių dujų atsargų ir 10 proc. naftos.