Rumunijos užsienio reikalų ministras Teodoras Melescanu (Teodoras Meleškanu) antradienį atsistatydino dėl balsavimo problemų užsienyje per šalies prezidento rinkimus.

Kiek anksčiau dėl tų pačių priežasčių postą paliko ir T.Melescanu pirmtakas.

T.Melescanu sakė, kad vėliau antradienį numatytame vyriausybės posėdyje pateiks atsistatydinimo pareiškimą, prisiimdamas atsakomybę už tai, kad tūkstančiai užsienyje gyvenančių rumunų negalėjo balsuoti sekmadienį vykusiame antrajame prezidento rinkimų ture.

Jo pirmtakas Titus Corlateanas (Titus Korlecianas) atsistatydino lapkričio 10 dieną, po to, kai tūkstančiai rumunų diasporos atstovų užsienyje negalėjo balsuoti pirmajame valstybės vadovo rinkimų ture.

Rumunijos etninis vokietis Klausas Iohannisas (Klausas Johanisas) sekmadienį antrajame prezidento rinkimų ture netikėtai įveikė favoritu laikytą premjerą Victorą Pontą (Viktorą Pontą), o ši jo pergalė tapo didžiausiu politiniu sukrėtimu nuo revoliucijos, per kurią prieš ketvirtį amžiaus buvo nuverstas diktatoriaus Nicolae Ceausescu (Nikolajės Čiaušesku) režimas.

Analitikai sako, kad visuomenės pyktis dėl balsavimo problemų pirmajame rinkimų ture tapo svarbiu impulsu V.Pontos priešininkų stovyklai ir padėjo liberalui K.Iohannisui iškovoti pergalę.

Per pirmąjį prezidento rinkimų turą lapkričio 2 dieną ilgos eilės ir biurokratinės kliūtys trikdė balsavimą Rumunijos ambasadose Europos Sąjungoje ir blokui nepriklausančiose šalyse, todėl tūkstančiai rumunų nespėjo atiduoti savo balso iki balsavimo apylinkių darbo pabaigos.

Prieš antrąjį prezidento rinkimų turą lapkričio 16 dieną buvo įrengta daugiau balsavimo kabinų, padidintas balsavimą organizuojančių pareigūnų skaičius ir pašalintos kai kurios biurokratinės kliūtys, tačiau nebuvo padidintas balsavimo apylinkių skaičius.

Rumunijos televizijos reportažuose buvo matyti, kaip sekmadienį didžiulės žmonių eilės nusidriekė prie balsavimo punktų Paryžiuje, Londone ir kituose miestuose.

Miunchene rumunai priešais televizijos kameras mojavo dantų šepetukais, norėdami parodyti, kaip ilgai jie pasirengę laukti, kad galėtų atiduoti savo balsą.

Vakare darbą baigus balsavimo apylinkėms, šimtai žmonių dar nebuvo spėję pabalsuoti. Rumunijos ambasadoje Paryžiuje policijai teko panaudoti ašarines dujas, kad išvaikytų minią balsuoti norėjusių žmonių, kuriems nebuvo leista to padaryti.

„Dėl balsavimo punktų ir rinkėjų skaičiaus neatitikimo tapo neįmanoma vykdyti visus reikalavimus“, - sakė T.Melescanu žurnalistams.

„Ne visi užsienyje gyvenantys rumunai galėjo pasinaudoti savo balsavimo teise, ir kažkas turi už tai atsakyti. Šiandien vyriausybės posėdyje pateiksiu atsistatydinimo pareiškimą“, - nurodė jis.

Kol kas neaišku, ar vyriausybės vadovas patenkins T.Melescanu prašymą atleisti jį iš užimamų pareigų.

Analitikai sako, kad užsienyje, daugiausia turtingose Vakarų Europos šalyse, gyvena iki 4 mln. rumunų, tačiau tik nedidelė dalis jų balsuoja rinkimuose.

Sekmadienį balsavo beveik 380 tūkst. užsienyje gyvenančių rinkėjų - tai rekordinis rumunų diasporos aktyvumas, kuris buvo daugiau nei dvigubai didesnis nei per pirmąjį prezidento rinkimų turą.