– Tai ne šiai žiemai, nes, žiūrint į tai, kas vyksta, saugyklų užpildymas – daugiau nei 60 proc. Matome, kad pasieksime reikalingą 80 proc. kiekį ir šiai žiemai tai būtų gana komfortabilu. Tačiau labai svarbu galvoti ir apie kitą žiemą, kur labai prastas scenarijus balandį pasitikti su tuščiomis saugyklomis. Šios rekomendacijos net labiau taikintinos galvojant apie ilgesnę perspektyvą.

– Kiek šis dujų taupymo režimas gali dar labiau pabranginti elektros energiją?

– Pasiūlytos priemonės gali bent stabilizuoti arba iš dalies atpiginti. Prireikus viena iš galimų alternatyvų – kietojo kuro naudojimas. Dujų situacija rinkoje itin įtempta. Viena – Rusija tuo nuolat manipuliuoja ir naudoja tai kaip šantažo priemonę. Taip pat beveik visi Europai tiekiantys dujas yra pasiekę savo galimybių ribas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kitas siūlymas – valstybėms dalytis turimomis dujomis. Kaip tai įmanoma, kai Vokietija gali gauti dujų tik iš Rusijos, o Čekija – Vokietijos?

– Kai kurių šalių narių situacija sudėtingesnė. Nutraukus rusų dujas labiausiai būtų paveikta Centrinė Europa, Italija, Vokietija ir Austrija. Tačiau, pvz., Ispanija turi dideles SGD saugyklas ir jungtis su Prancūzija. Lietuva su SGD terminalu ir jungtimi į Lenkija galėtų dalytis kiekiais arba gauti iš jos. Jungtys – vienas iš pozityvesnių nuo 2014 m. atliktų namų darbų. Taip, jos nevisiškai pakankamos, bet tam ir pasiūlyti solidarumo mechanizmai. Vokietija daug investuoja į SGD terminalus.

Beveik visi Europai tiekiantys dujas yra pasiekę savo galimybių ribas.

– Turint SGD terminalą jie pretenduoja į bendrą kiekį, ar dėl to Lietuvai neišbrangs SGD?

– SGD sutartys pasirašytos ketveriems–šešeriems metams. JAV galėjo pasiūlyti didesnius kiekius, bet tai susiję su COVID-19 Kinijoje, nes jie sumažino pirkimus. Buvo galimybių gauti sutarčių ir Japonijos. Jei Rusijos kiekiai mažėtų, reikėtų solidarizuotis su kitomis šalimis ir išsidalyti. Svarbiausia užtikrinti tiekimą gyventojams ir taip pat kuo smarkiau amortizuoti jiems kainą, nes ji dabar jau gana aukšta.

– Viena iš siūlomų priemonių – neuždaryti atominių elektrinių. Ar tai laikina priemonė? Galbūt ES uraną pripažįsta ekologišku kuru kaip ir dujas?

– Nėra tokių svarstymų dėl urano. Atominės elektrinės veikla yra neutrali klimatui, tačiau jos didžiausia problema – pastatymas ir atliekos. Kyla daug klausimų, kaip jas laidoti ir naikinti. Tačiau dabar reikia išnaudoti visas galimybes, dėl to įtrauktas ir atomas, ir kietasis kuras. Dabar neturime prabangos svarstyti trumpuoju laikotarpiu, kas priimta, o kas ne. Ilguoju laikotarpiu tai tikrai neturės įtakos mūsų žaliojo kurso tikslams. ES šalyse pagal atsinaujinančiosios energijos paraiškas jos gerokai viršija prieš tai numatytus scenarijus.

– Kaip valstybių sprendimai dėl anglių ir kito kuro deginimo gali paveikti klimatą ir vandenynus, už kuriuos jūs esate atsakingas?

– Puikiai suprantu savo atsakomybės sritis, bet taip pat turiu reaguoti į situaciją pasaulyje. Trumpuoju laikotarpiu tai padidins taršą, bet ilguoju – mūsų planai nesikeičia. Šiandien turime būti maksimaliai pasirengę, jeigu reikia užpirkti anglių, paruošti katilines, kad žiemą gyventojai jaustųsi saugiai.