15 narių Saugumo Taryboje už rezoliuciją balsavo 13 narių, Rusija jai nepritarė, o Kinija susilaikė.

Rezoliucijoje buvo raginimas visoms šalims nekurti branduolinių ar kitokių masinio naikinimo ginklų dislokavimui kosmose ir jų nedislokuoti, kaip nurodoma vienoje 1967 metų tarptautinėje sutartyje, tarp kurios dalyvių yra JAV ir Rusija. Rezoliucijoje taip pat raginta sutarti dėl poreikio tikrinti, kaip šio raginimo laikomasi.

JAV ambasadorė prie Jungtinių Tautų Linda Thomas-Greenfield (Linda Tomas-Grinfild) po balsavimo priminė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną sakius, kad Maskva neketina dislokuoti kosmose branduolinių ginklų.

„Šiandienos veto verčia klausti: „Kodėl? Kodėl, jei laikaisi taisyklių, neparemi jas patvirtinančios rezoliucijos? Ką galėtum slėpti?“ Tai glumina. Apmaudu“, – sakė ji.

V. Putinas minėtais komentarais vasarį atsakė į Baltųjų rūmų patvirtinimą, kad Rusija įgijo nerimą keliančių prieš palydovus nukreiptų ginklų pajėgumų, nors toks ginklas dar nėra veikiantis.

Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas) trečiadienį pakartojo, kad „Jungtinių Valstijų vertinimu, Rusija kuria naują palydovą su branduoliniu užtaisu“. Jei V. Putinas neketina dislokuoti branduolinių ginklų kosmose, „Rusija nebūtų vetavusi šios [JT] rezoliucijos“, sakė J. Sullivanas.

Rusijos ambasadorius prie JT Vasilijus Nebenzia pareiškė, kad rezoliucija yra „absoliučiai absurdiška ir politizuota“, kad ji nėra pakankamos apimties – ja nebūtų uždrausti bet kokie ginklai kosmose.

Rusija ir Kinija pasiūlė pataisą JAV ir Japonijos rezoliucijos projektui su raginimu visoms šalims užkirsti kelią ginklų dislokavimui kosmose. Už pataisą balsavo septynios Saugumo Tarybos narės, prieš ją – kitos septynios, įskaitant JAV, o viena narė susilaikė. Tokiu būdu pataisa buvo atmesta.

V. Nebenzia apkaltino JAV nuo 2008-ųjų blokuojant Rusijos ir Kinijos pasiūlymą dėl sutarties, draudžiančios dislokuoti ginklus kosminėje erdvėje.

L. Thomas-Greenfield savo ruožtu apkaltino Rusiją žlugdant pasaulines sutartis dėl branduolinių ginklų neplatinimo, neatsakingai vartojant pavojingą branduolinę retoriką, atsisakius kelių savo įsipareigojimų dėl ginklų kontrolės ir atsisakant dalyvauti „realiose diskusijose dėl ginklų kontrolės ar rizikos mažinimo“.

Trečiadienio balsavimą ji pavadino „praleista galimybe atkurti labai reikalingą pasitikėjimą esamais įsipareigojimais dėl ginklų kontrolės“.