Rinkimai organizuojami vykstant negailestingam susidorojimui su kitaminčiais, kuris paralyžiavo nepriklausomą žiniasklaidą ir žymias teisių grupes, o V. Putinui suteikė visišką politinės sistemos kontrolę.
Be to, Maskvos karas Ukrainoje tęsiasi jau trečius metus. Rusija turi pranašumą mūšio lauke, kur ji pastarosiomis savaitėmis pasiekė nedidelių laimėjimų.
Visgi dėl Ukrainos veiksmų Maskva atrodo pažeidžiama už fronto linijos: tolimojo nuotolio dronų atakos smogia giliai į Rusijos teritoriją, o dėl aukštųjų technologijų dronų jos Juodosios jūros laivynas atsidūrė gynybinėje padėtyje.
Nuo penktadienio iki sekmadienio rinkėjai balsuos rinkimų apylinkėse 11-oje šalies laiko zonų, taip pat neteisėtai aneksuotuose Ukrainos regionuose. Pirmieji balsavimo punktai penktadienį 8 val. vietos (ketvirtadienį 22 val. Lietuvos) laiku atsidarė labiausiai į rytus nutolusiuose Rusijos regionuose – Čiukotkoje ir Kamčiatkoje.
Rinkimai kelia mažai įtampos, nes 71 metų V. Putinas į penktą kadenciją eina neturėdamas jokių realių varžovų. Jo politiniai oponentai sėdi kalėjimuose arba yra užsienyje, o aršiausias iš jų, Aleksejus Navalnas, neseniai mirė atokioje Arkties įkalinimo kolonijoje.
Trys kiti kandidatai rinkimų biuletenyje yra mažai žinomi politikai, priklausantys simbolinėms opozicinėms partijoms, kurios laikosi Kremliaus linijos.
Be nepriklausomų stebėtojų
Vakarai ir stebėtojai nesitiki, kad rinkimai bus laisvi ir sąžiningi. Be to, kad rinkėjams buvo suteikta mažai pasirinkimų, nepriklausomos stebėsenos galimybės taip pat yra labai ribotos.
Tik registruoti kandidatai arba valstybės remiamos patariamosios institucijos gali skirti stebėtojus į rinkimų apylinkes, o kadangi balsavimas trunka tris dienas beveik 100 tūkst. rinkimų apylinkių, bet kokią tikrą stebėseną vis tiek sunku vykdyti.
„Rinkimai Rusijoje apskritai yra apgaulė. Kremlius kontroliuoja, kas dalyvauja rinkimuose. Kremlius kontroliuoja, kaip jie gali vykdyti rinkimų kampaniją. Jau nekalbant apie tai, kad gali kontroliuoti kiekvieną balsavimo ir balsų skaičiavimo proceso aspektą“, – sakė Europos politikos analizės centro Vašingtone Demokratinio atsparumo direktorius Samas Greenas (Semas Grynas).
Ukraina ir Vakarai taip pat pasmerkė Rusiją už tai, kad ji rengia balsavimą Ukrainos regionuose, kuriuos Rusija sako prisijungusi. Šių aneksijų nei Kyjivas, nei jo sąjungininkai nepripažįsta.
Politikos analitikai ir opozicijos atstovai teigia, kad šių rinkimų centre yra Ukraina. Jie sako, kad V. Putinas nori pasinaudoti beveik užtikrinta pergale rinkimuose kaip įrodymu, kad karas ir jo valdymas sulaukia visuotinio palaikymo. Tuo metu opozicija tikisi pasinaudoti balsavimu, kad parodytų savo nepasitenkinimą tiek karu, tiek Kremliumi.
Kremlius kontroliuoja, kaip jie gali vykdyti rinkimų kampaniją.
Kremlius uždraudė rinkimuose dalyvauti dviem politikams, kurie siekė kandidatuoti su antikarine darbotvarke ir sulaukė realios, nors ir ne didžiulės, paramos, taip atimdamas iš rinkėjų galimybę rinktis, už ką balsuoti „pagrindiniu Rusijos politinės darbotvarkės klausimu“, sakė politikos analitikas Abasas Galiamovas, anksčiau dirbęs V. Putino kalbų rašytoju.
Protestas
Išsibarsčiusi Rusijos opozicija paragino nepatenkintus V. Putinu ar karu protestuodami ateiti prie balsadėžių sekmadienio vidurdienį, paskutinę balsavimo dieną. Šią strategiją prieš pat savo mirtį skatino ir A. Navalnas.
„Turime pasinaudoti rinkimų diena, kad parodytume, jog mes egzistuojame, kad mūsų yra daug, kad esame tikri, gyvi, realūs žmonės ir kad esame prieš Putiną. [...] Ką daryti toliau, priklauso nuo jūsų. Galite balsuoti už bet kurį kandidatą, išskyrus Putiną. Galite sugadinti savo balsavimo biuletenį“, – sakė opozicionieriaus našlė Julija Navalnaja.
Kaip ši strategija suveiks, lieka neaišku.
Garsi Rusijos nepriklausomų rinkimų stebėtojų grupė „Golos“ savo ataskaitoje šią savaitę teigė, kad valdžios institucijos „daro viską, kad žmonės nepastebėtų paties rinkimų fakto“.
Stebėtojų organizacija kampaniją prieš balsavimą apibūdino kaip „praktiškai nepastebimą“ ir blankiausią nuo 2000 metų, kai buvo įkurta „Golos“ ir pradėta rinkimų stebėsena Rusijoje.
Ataskaitoje teigiama, kad V. Putino rinkimų kampanija buvo pridengta prezidentine veikla, o kiti kandidatai buvo „akivaizdžiai pasyvūs“.
Anot „Golos“, valstybinė žiniasklaida rinkimams skyrė mažiau eterio laiko nei 2018 metais, kai V. Putinas buvo išrinktas vėliausią kartą. Vietoj to, kad skatintų balsavimą ir užtikrintų pageidaujamą rinkėjų aktyvumą, valdžia, regis, stato ant rinkėjų, kuriuos gali kontroliuoti, pavyzdžiui, rusų, dirbančių valstybinėse įmonėse ar įstaigose, spaudimo atvykti į rinkimus, sakė grupė.
Šį susidorojimą patyrė ir pati stebėtojų institucija: jos vienas iš pirmininkų Grigorijus Melkonjancas yra kalėjime ir laukia teismo dėl kaltinimų, kurie laikomi bandymu daryti spaudimą grupei prieš rinkimus.
„Dabartiniai rinkimai negalės atspindėti tikrųjų žmonių nuotaikų, – pranešime teigė „Golos“. – Atstumas tarp piliečių ir sprendimų dėl šalies likimo priėmimo tapo kaip niekada didelis.“
