Smarkiai padidintos karinės išlaidos iš pradžių dvejus metus po kariuomenės įvedimo į Ukrainą rėmė Rusijos ekonomiką. Tačiau jos taip pat pakurstė infliaciją, kuri dabar slopina ekonomikos augimą, o civilinį sektorių slegia didelės skolinimosi išlaidos.

„Preliminariais skaičiavimais, bendrasis vidaus produktas (BVP) 2025 metų trečiąjį ketvirtį sudarė 100,6 proc., palyginti su tuo pat 2024 metų laikotarpiu“, – nurodė statistikos agentūra „Rosstat“.

Ekonomikos prieaugis buvo kur kas mažesnis negu ankstesnį ketvirtį, kai BVP padidėjo 1,1 procento.

Tačiau šis rodiklis atitiko Rusijos centrinio banko sumažintą metinę 0,5–1 proc. BVP augimo prognozę.

Centrinis bankas taip pat numato, kad dėl nuolat aukšto infliacijos lygio, kuris vis dar siekia apie 8 proc., didesnės palūkanų normos bus taikomos ilgiau.

Verslas skundžiasi dėl didelių skolinimosi kainų, kurios, verslininkų teigimu, stabdo augimą ir trukdo ekonomikos plėtrai.

Taip pat yra padidėjęs spaudimas Rusijos viešiesiems finansams, todėl Kremlius ieško galimybių pasinaudoti piliečių ir verslo lėšomis, kad užlopytų biudžeto deficitą, kuris šiemet jau pasiekė apie 50 mlrd. JAV dolerių (42,9 mlrd. eurų).

Rusijos finansų ministerija yra pasiūliusi kitąmet padidinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) nuo 20 proc. iki 22 procentų.

Problemų biudžetui kelia ir mažesnės naftos kainos, nes pajamos iš iškastinio kuro sudaro beveik penktadalį biudžeto pajamų.

Praėjusį mėnesį Jungtinės Valstijos, siekdamos priversti Maskvą užbaigti karą Ukrainoje, paskelbė vienas griežčiausių priemonių Rusijos energetikos sektoriui ir nustatė sankcijas dviem didžiausiems šalies naftos gamintojams „Rosneft“ ir „Lukoil“.