Valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ susiduria su pirmuoju išbandymu rinkimais nuo prieš metus vykusių ginčijamų parlamento rinkimų, kurie įstūmė Juodosios jūros valstybę į neramumus ir įšaldė glaudesnės integracijos į ES perspektyvas.

Įprastai daug dėmesio nesulaukiantys savivaldos rinkimai įgijo didelę reikšmę po kelis mėnesius trukusių reidų prieš nepriklausomą žiniasklaidą, ribojančių pilietinę visuomenę įstatymų ir oponentų bei aktyvistų įkalinimo.

Įkalintas reformatorius eksprezidentas Micheilas Saakašvilis paragino savo rėmėjus rinkimų dieną išeiti į gatves ir pasinaudoti tuo, ką jis pavadino „paskutine proga“ išgelbėti Sakartvelo demokratiją.

„Yra akimirkų, kai veiksmų reikia imtis čia ir dabar (...) Ateikime spalio 4 dieną ir laikykimės savo pozicijos iki galo. Laisvė – dabar arba niekada“, – ketvirtadienį jis rašė „Facebook“.

„Dar daugiau žmonių bus sulaikyta, o likusieji išvaryti (...) įsivyraus visiška neviltis, ir Vakarai galiausiai nuo mūsų nusisuks“, – rašė jis.

Operos žvaigždė, tapęs aktyvistu Paata Burčuladzė paragino surengti „nacionalinės asamblėjos“ mitingą prie parlamento, pavadindamas jį taikiu valdžios perėmimu iš „Sakartvelo svajonės“.

„Už grotų“

Ministras pirmininkas Iraklis Kobachidzė pareiškė, kad „revoliucijos“ planai pasmerkti žlugti, apkaltino organizatorius „radikalizmu“ ir pažadėjo griežtą policijos atsaką.

„Žinoma, Paatos Burčuladzės paskelbta „revoliucija“ nebus sėkminga, nors įmanoma, kad daugelis žmonių (...) gali atsidurti už grotų“, – sakė jis.

Tbilisio gatvėse prieš planuojamą protestą kalbintų žmonių nuomonės išsiskyrė.

„Sakartvelo svajonė griauna mūsų demokratiją ir mūsų europietišką ateitį. Jie turi pasitraukti“, – naujienų agentūrai AFP sakė 31 metų architektas Levanas Baramidzė.

Tačiau 50 metų mokytoja Guliko Arčvadzė buvo tarp tų, kurie jaučiasi pasidavę.

„Dešimtys tūkstančių žmonių mėnesių mėnesiais buvome gatvėse, ir niekas nepasikeitė“, – sakė ji, pavadindama padėtį šalyje „tragiška ir beviltiška“.

„Dar vienas didžiulis mitingas nesugriaus „Sakartvelo svajonės“, – pridūrė ji.

Teisių gynimo grupės teigia, kad per pastaruosius metus buvo įkalinta apie 60 žmonių, tarp kurių yra žymūs opozicijos veikėjai, žurnalistai ir aktyvistai.

„Giluminė valstybė“

Nuo 2012 metų valdžioje esanti ir buvusio premjero milijardieriaus Bidzinos Ivanišvilio kontroliuojama „Sakartvelo svajonė“ iš pradžių save pristatė kaip liberalią alternatyvą M. Saakašvilio reformatorių stovyklai.

Tačiau kritikai teigia, kad po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais partija pakrypo Maskvos link, vykdydama kraštutinių dešiniųjų politiką ir taikydama Kremliaus stiliaus priemones, nukreiptas prieš nepriklausomą žiniasklaidą ir nevyriausybininkus.

Partija atmeta kaltinimus ir tvirtina, kad ji saugo „stabilumą“ keturis milijonus gyventojų turinčioje šalyje, o Vakarų „giluminė valstybė“ siekia įtraukti Tbilisįį karą Ukrainoje, padedama opozicinių partijų.

Analitikai teigia, kad „Sakartvelo svajonės“ tiesmukas pareiškimas, esą su opozicija ateis karas, o su ja bus taika, girdimas kaimo vietovėse ir jį sustiprina dezinformacija.

Neseniai Socialinių studijų ir analizės instituto atlikta apklausa parodė, kad partijos palaikymas siekia apie 36 proc., o opoziciją remia 54 proc. kartvelų.

„Sakartvelo svajonė“ grasina uždrausti visas pagrindines opozicines partijas.

Europos Sąjunga (ES) pritaikė sankcijas keliems kartvelų pareigūnams dėl ankstesnių susidorojimų su protestuotojais.

Ji taip pat perspėjo, kad gali sustabdyti bevizį režimą šalies piliečiams, jei nebus padaryta pažangos vykdant teisinės valstybės ir teisių įsipareigojimus.

Tačiau pati opozicija yra smarkiai susiskaldžiusi.

Kai kurios partijos, įskaitant M. Saakašvilio „Vieningąjį nacionalinį judėjimą“, remia planą boikotuoti vietos rinkimus ir rengti masines demonstracijas, tačiau kitos, pavyzdžiui, „Lelo“ ir „Už Sakartvelą“, kelia kandidatus ir nesureikšmina mitingo potencialo.