Provakarietiškų pažiūrų politikas reformatorius, valdęs šią Kaukazo šalį 2004–2013 metais, buvo suimtas 2021-aisiais pienovežiu grįžęs į Sakartvelą iš tremties Ukrainoje.

57 metų M. Saakašvilis anksčiau šiais metais buvo nuteistas keliose bylose bendrai 12 metų ir šešiems mėnesiams. Jis kaltinamas piktnaudžiavimu valstybės lėšomis ir neteisėtu Sakartvelo sienos kirtimu.

„Tbilisio apeliacinis teismas paliko nuosprendį galioti“, – antradienį žurnalistams sakė jo advokatas Beka Basilaia (Beka Basilaja).

Skundas buvo pateiktas dėl ketverių su puse metų laisvės atėmimo bausmės už neteisėtą sienos kirtimą.

B. Basilaia kritikavo tai, ką jis pavadino precedento neturinčiu teismo sprendimu neorganizuoti žodinio teismo posėdžio skundui išnagrinėti.

M. Saakašvilis ir žmogaus teisių organizacijos jo persekiojimą pasmerkė kaip valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“, kuri kaltinama demokratijos nuosmukiu ir suartėjimu su Maskva, politinį žingsnį.

M. Saakašvilis nuo 2022-ųjų, kai surengė 50 dienų bado streiką protestuodamas prieš savo sulaikymą, laikomas civilinėje ligoninėje.

Europos Parlamentas (EP) pareikalavo jį nedelsiant paleisti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusiją žudant M. Saakašvilį Sakartvelo valdžios rankomis.

V. Zelenskis suteikė M. Saakašviliui Ukrainos pilietybę ir 2019-aisiais paskyrė jį vienu iš savo pagrindinių patarėjų.

M. Saakašviliui dar einant prezidento pareigas 2008 metais vyko trumpas Sakartvelo ir Rusijos karas.

Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinės Valstijos paragino Sakartvelą užtikrinti, kad M. Saakašviliui būtų suteiktas gydymas ir apsaugotos jo teisės.

Europos Taryba (ET) pavadino jį politiniu kaliniu, o „Amnesty International“ – elgesį su juo laiko akivaizdžiu politiniu kerštu.

Sakartvelo valdžios institucijos taip pat įkalino kelis buvusius M. Saakašvilio pareigūnus, o teisių grupės tai pavadino politine raganų medžiokle.