Anot J. Govinos, kasdien Lietuvoje registruojamos dvi naujos kriptovaliutų keityklos.
„Tai yra neramus signalas mūsų valstybei. Reikėtų pasižiūrėti, kas šiuo metu vyksta Estijoje – ten vyksta masinis kriptokeityklų valymas. Prieš porą metų ten buvo užregistruota apie 2 tūkst. kriptokeityklų, o šiandien liko tik 400. Ir tai dar ne pabaiga – Estija labai aiškiai pasakė, kad nenori tapti kriptokeityklų rojumi. Atsiranda pavojus, kad visos kriptokeityklos gali permigruoti į Lietuvą. Klausimas, ar mes esame tam pasiruošę“, – aiškino finansinių inovacijų ekspertė.
Ji paaiškino, kur yra rizika.
„Kriptokeityklos, kaip ir bet koks kitas finansinis instrumentas, kelia tiek pinigų plovimo, tiek teroristų finansavimo, tiek sankcijų apėjimo riziką. Kadangi sektorius nėra stipriai reguliuojamas, nėra pakankamai prižiūrimas, tai per tas keityklas gali būti apeinamos arba sankcijos, arba tiesiog plaunami pinigai“, – sakė J. Govina.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
J. Govina tikino, kad pasinaudojusi kriptovaliutomis, Rusija ar jos oligarchai galėtų apeiti sankcijas.
„Tai jau vyksta. Per kelias dienas tokia organizacija identifikavo, kad šimtai, net tūkstančiai elektroninių piniginių, kur saugomos kriptovaliutos, yra susijusios su sankcionuotais subjektais. Jeigu šią techniką paaiškinant paprastai, tai tiesiog sankcionuoti subjektai gali už rublius įsigyti kriptoinstrumentų, juos pervesti į bet kokį pasaulio kampelį, tarkime, įsigyti kažkokių prekių, paslaugų, ar tiesiog išsigryninti į kitą valiutą. Jei nėra normalių saugiklių iš vienos ir kitos pusės, jei tos kriptokeityklos neatlieka kliento pažinimo, transakcijų stebėsenos, tai tas yra realu“, – teigė pašnekovė.
Tūkstančiai elektroninių piniginių, kur saugomos kriptovaliutos, yra susijusios su sankcionuotais subjektais.
Finansinių inovacijų ekspertė pasakė, ką reikėtų daryti, kad Lietuvoje registruotos keityklos netaptų rizika Lietuvai.
„Reikėtų paskubėti, baigti kalbėti apie tai ir iš tikro imtis veiksmų. Estija ir Latvija jau reikiamus veiksmus padarė. Tikrai nesinori regione atrodyti kaip ta balta varna, kur tas kriptokeityklų reguliavimas yra pakankamai laisvas. Aš prilyginčiau kriptokeityklas prie bet kokių kitų finansinių įstaigų. Norint tapti tokia įstaiga, atliekamas tiek akcininkų, tiek vadovų patikrinimas reputacijos, kvalifikacijos prasme, reikalaujama turėti tam tikrą kapitalą“, – kalbėjo J. Govina.
„Tam reikėtų pakeisti įstatymus. Matyt, dėl to Biudžeto ir finansų komitetas įsitraukęs, nes reikėtų įstatyminių lygmeniu sureguliuoti tą veiklą“, – pridūrė moteris.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis legalizavo Ukrainos virtualių aktyvų rinką. J. Govina įvertino šią situaciją.
„Nereikėtų demonizuoti apskritai kriptokeityklų ar kitų kompanijų – tai iš principo yra gera inovacija, jei ji nukreipta tinkama linkme. Tikrai galima iš to instrumento išlošti visom pusėm. Tai – geras instrumentas, tik jei jis atsiranda blogiukų rankose, jis gali būti naudojamas ne taip, kaip turėtų“, – šnekėjo ekspertė.
Anot J. Govinos, vien faktas, kad dalis Rusijos finansinių institucijų, oligarchų bando perkelti savo pinigus į kriptovaliutas, rodo, kad Vakarų paskelbtos sankcijos veikia.
„Reikėtų pasidžiaugti, kad precedento neturintys apribojimai Rusijos finansų įstaigoms, sankcionuotiems objektams yra uždėti, kad jie tikrai desperatiškai žvalgosi būdų, kaip galima tas sankcijas apeiti“, – tvirtino ekspertė.
