Net ir po pusšimčio metų nuo savo mirties Stepanas Bandera neprarado galių kiršinti ukrainiečius tarpusavyje ir su Rusija, teigia dienraštis "International Herald Tribune".

Ginčytinas apdovanojimas

Paminklai S.Banderai kaip grybai po lietaus ėmė dygti Vakarų Ukrainoje. Moksleiviams jis pristatomas kaip kovotojas už nepriklausomybę. Tačiau Rytų Ukrainoje S.Bandera – vis dar nacių žaisliukas, kaip tai skelbė sovietų vadovėliai, o dabar šią giesmelę užsispyrusiai toliau gieda Maskva.

Ginčas dėl S.Banderos palikimo suteikė jam labai svarbų vaidmenį šių dienų Ukrainoje. Savo kadencijos pabaigoje prezidentas Viktoras Juščenka suteikė jam vieną aukščiausių šalies apdovanojimų – Ukrainos didvyrio.

V.Juščenkos vietą užėmęs Viktoras Janukovyčius – visiškai kitoks politikas. Jis jau spėjo iš prezidento svetainės pašalinti informaciją apie XX a. ketvirto dešimtmečio pradžioje įvykdytą holodomorą Ukrainoje. Tačiau iš Rytų Ukrainos kilusiam V.Janukovyčiui ignoruoti S.Banderos nepavyks – Ukraina ir taip susiskaldžiusi.

V.Janukovyčius nedrįs

Rytų Ukrainoje įvyko ne vienas protestas, per kuriuos buvo deginami S.Banderos atvaizdai. Atšaukti Ukrainos didvyrio apdovanojimą V.Janukovyčių spaudžia ne tik Rusija, bet ir Europos Parlamentas. Tačiau toks žingsnis gali sukelti sprogimą Vakarų Ukrainoje.

"Manau, kad Ukrainos prezidentas turėtų būti visos Ukrainos prezidentas, o ne tik vienos dalies", – kalbėjo pats V.Janukovyčius.

Kitos išeities jam ir nėra. Mat rinkimus V.Janukovyčius laimėjo labai nedidele persvara, o jo amžina priešininkė buvusi premjerė Julija Tymošenko jam visada kvėpuos į pakaušį ir imsis visų priemonių, kad tik jam pakenktų.

Kovotojas ar kolaborantas?

S.Bandera Vakarų Ukrainoje garsus savo kova su Lenkija ir Sovietų Sąjunga už šalies nepriklausomybę ketvirtame ir penktame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. 1941 m., nacistinei Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą, jam vadovaujant buvo paskelbta Ukrainos nepriklausomybė, bet faktiškai ji taip ir liko popieriuje iki 1991 m.

"Visi žmonės, visų tautybių, turi teisę į savo vyriausybę ir savo istoriją, – teigė Stepanas Lesivas, S.Banderos muziejaus direktorius Staryj Uhrynivos kaime, Pietvakarių Ukrainoje – vietoje, kur gimė minimas istorinis veikėjas. – S.Bandera ir daugelis Ukrainoje kovojo ir žuvo dėl šio tikslo."

Tačiau Rusija, Lenkija ir žydai S.Banderą vadina fašistu ir Adolfo Hitlerio pakaliku. Jo šalininkai esą vykdė žydų, lenkų ir sovietų partizanų žudynes Antrojo pasaulinio karo metais.

Į tai Ukrainos nacionalistai atsako, kad S.Banderos flirtas su naciais buvo trumpas, o ir tikslas buvo šventas – šalies nepriklausomybė. Be to, naciai vėliau jį areštavo ir uždarė koncentracijos stovykloje. Galiausiai 1959 m. S.Bandera buvo nužudytas Miunchene per pasikėsinimą, kurį surengė KGB.

Diplomatinis konfliktas

"Šlovė Stepanui Banderai! Šlovė Ukrainai!", – parašė V.Juščenka S.Banderos muziejaus svečių knygoje. Tiesa, apdovanojimą jis S.Banderai suteikė tik po to, kai paaiškėjo, kad antrai prezidento kadencijai nebus išrinktas.

Šis V.Juščenkos sprendimas vertinamas kaip noras įtvirtinti nacionalizmą atgaivinusio prezidento reputaciją. Jis puikiai suvokė šio sprendimo padarinius.

Rusijos premjeras Vladimiras Putinas užsipuolė V.Juščenką, esą apdovanojimas – tai ne tik Rusijos puolimas, bet ir spjūvis į veidą toms šalims, kurios rėmė Oranžinę revoliuciją, į sostą įsodinusią patį V.Juščenką.

"Rusų mentalitetas privalo turėti priešą, – komentavo dienraščiui "International Herald Tribune" padėtį Ukrainos istorikas Mykola Posivnyčas. – Šis priešas – S.Bandera – jiems labai naudingas."

S.Banderos muziejaus direktorius S.Lesivas įsitikinęs, kad Rusija paprasčiausiai nesusitaikė su Ukrainos nepriklausomybe. Jis mano, kad Vakarų Ukraina sukils, jei V.Janukovyčius atšauks apdovanojimą S.Banderai.

"Ukrainos nacionalistams nėra tokio žodžio kaip "pasiduoti", – teigė S.Lesivas.