Pietų Korėja į antradienio atakas atsakė ginklu, kurio komunistinis režimas išties baiminasi – propagandinius atsišaukimus skraidinančiais balionais.

Ramina aistras

Pekinas vakar pareiškė, kad būtina gruodžio pradžioje surengti nepaprastąjį pasiuntinių šešiašalėse derybose susitikimą dėl Šiaurės Korėjos branduolinio nusiginklavimo.

"Kinija po kruopščios studijos siūlo gruodžio pradžioje Pekine surengti šešiašalių derybų delegacijų vadovų nepaprastąsias konsultacijas ir pasikeisti nuomonėmis svarbiais šalims šiuo metu rūpimais klausimais", – sakė sekmadienį Kinijos atstovas šiose įstrigusiose derybose Wu Dawei.

Padariniai – nenuspėjami

Dieną prieš tai Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida perspėjo, kad "niekas negali nuspėti galimų padarinių", jeigu JAV lėktuvnešio kovinė grupė dalyvaus planuojamose bendrose karinėse pratybose su Pietų Korėja Geltonojoje jūroje.

Šiaurės Korėjos centrinės naujienų agentūros (KCNA) pranešime sakoma, kad Jungtinės Valstijos yra "didžiausios nusikaltėlės, išprovokavusios antradienio karinį susirėmimą", į kurį Pietų Korėjos artilerija atsakė apšaudydama Šiaurės Korėjos teritoriją.

Pchenjanas dar kartą pabrėžė įvykdęs šią ataką, atsakydamas į Pietų Korėjos karinius manevrus, per kuriuos buvo šaudoma į akvatoriją, kurią Šiaurės Korėjos režimas laiko sava.

KCNA taip pat perspėjo: "Jeigu JAV galiausiai pasiųs savo lėktuvnešį į Korėjos vakarų (Geltonąją) jūrą, tolesnių padarinių niekas negali nuspėti."

Žada atkeršyti

Planuojama, kad JAV atominis lėktuvnešis "USS George Washington" ir jį lydintys karo laivai dalyvaus sekmadienį prasidėti turėjusiose ir keturias dienas truksiančiose pratybose su Pietų Korėjos karo laivų flotile. Manevrais norima pademonstruoti galią ir siekiama atgrasyti Pchenjaną nuo tokių išpuolių, kaip antradienį, kai Šiaurės Korėja iš artilerijos apšaudė Pietų Korėjos pasienio salą, kur žuvo du jūrų pėstininkai ir du civiliai gyventojai.

Jūrų pėstininkų vadas generolas leitenantas Yoo Nak-joonas per dviejų kariškių laidotuves šeštadienį pažadėjo atkeršyti už jam pavaldžių karių žūtį.

"Mes tikrai atkeršysime už jūsų žūtį", – sakė jis per 22 metų seržanto Suh Jung-woo ir 20-mečio eilinio Moon Kwang-wooko palydas sausakimšoje Seulo karo ligoninės salėje.

Kaip praneša Pietų Korėjos žiniasklaida, tuojau po pastarojo incidento Seulas pradėjo propagandos kampaniją – paleido balionus, barstančius kitapus smarkiai įtvirtintos sienos prieš Pchenjaną nukreiptus atsišaukimus, kurie, kaip tikimasi, padės pakirsti griežtą Šiaurės Korėjos režimą, vadovaujamą Kim Jong-ilo.

"Paleidome atsišaukimus skraidinančius balionus kaip atsaką į apšaudymą", – dienraštis "Joongang Ilbo" citavo vieną kariškį.

"Šiuose atsišaukimuose kritikuojamas Kim Jong-ilas ir valdžios perdavimas trečiajai vienos šeimos kartai", – sakė neįvardytas pareigūnas, turėdamas omenyje numatomą valdžios perdavimą Kim Jong-ilo 27 metų sūnui Kim Jong-unui.

Seulas prieš šešerius metus buvo pažadėjęs Pchenjanui sustabdyti "psichologinio poveikio" operacijas, tačiau jas atnaujino po antradienį keturias gyvybes nusinešusio incidento.

Apie 400 tūkst. atsišaukimų, kuriuose smerkiami Šiaurės Korėjos lyderiai, buvo perskraidinti per demilitarizuotąją zoną, praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Šiaurės Korėjos pajėgos apipylė artilerijos sviediniais Jonpjongo salą.

Nurodoma, kad šie propagandiniai atsišaukimai buvo išspausdinti po šių metų kovą įvykusio kito incidento, kai buvo nuskandintas vienas Pietų Korėjos karo laivas ir žuvo 46 jūreiviai. Seulas ir tyrėjų komisija pareiškė, kad korvetę "Cheonang" torpedavo Šiaurės Korėjos povandeninis laivas.

Kariškiai parengė dar vieną galingą psichologinio karo ginklą, kuris nebuvo naudojamas kelerius metus – sumontavo pasienyje galingus garsiakalbius. Per šiuos garsiakalbius planuojama skelbti propagandos pranešimus, nukreiptus prieš komunistinį režimą ir šlovinančius demokratiją. Jie būtų girdimi didelėje Šiaurės Korėjos pasienio teritorijoje: dieną iki 24 km, o naktį – iki 10 km nuo sienos.

Kol kas garsiakalbiai tyli, tačiau Pietų Korėjos gynybos ministerija perspėjo, kad jie bus įjungti atsakant į bet kokias provokacijas pasienyje. Itin uždara Šiaurės Korėja anksčiau yra grasinusi apšaudyti garsiakalbius, jeigu jie būtų įjungti, taip pat smogti propagandos balionų paleidimo vietoms.

Šiaurės Korėjos politikos ekspertas Peteris Bekas neseniai paskelbtame straipsnyje rašo, kad balionai su propagandos atsišaukimais ir humanitarinės paramos siuntinėliais, kuriuos leidžia pabėgėliai iš Šiaurės Korėjos ir aktyvistai, kitapus sienos veikiausiai tampa mokomaisiais taikiniais komunistinės šalies kariams.

Pasak P.Becko, vienas aktyvistų planuoja leisti balionus su britų rašytojo George'o Orwello antiutopinės apysakos "Gyvulių ūkis" kopijomis, taip pat DVD plokštelėmis su Pietų Korėjoje transliuojamų televizijos žinių ir populiarių filmų įrašais.

Faktas, kad Pchenjanas anksčiau tūžmingai reaguodavo į propagandos skleidimą, rodo, jog ši priemonė tikriausiai veiksmingai silpnina komunistinį režimą, kaip mano kitas kariškių atstovas.

"Manau, atsišaukimai veikia netgi stipriau negu artilerijos sviediniai", – sakė jis.

Korėjos karas

Abi Korėjos pusiasalio valstybės oficialiai nėra užbaigusios 1950–1953 m. vykusio karo, nes kovos veiksmai buvo sustabdyti tik paskelbus paliaubas, o taikos sutartis nebuvo pasirašyta.

Korėjos karas dirbtinai padalijo šalį ir nusinešė šimtus tūkstančių gyvybių. Nors nėra tikslių duomenų, manoma, kad abiejose šalyse kartu sudėjus žuvo apie 2,5 mln. gyventojų. Buvo sugriauta daugiau kaip 80 proc. pramonės ir apie pusę gyvenamųjų pastatų. Kinai, kurie rėmė Šiaurę, neteko apie 400 tūkst. kareivių, o 500 tūkst. buvo sužeisti. Jungtinių Tautų, kovojusių pietų pusėje, nuostoliai: JAV – 33 629 užmuštų arba dingusių be žinios, 107 tūkst. sužeistų; 1263 užmušti ir 4817 sužeistų iš Tautų Sąjungos; 1800 užmuštų ir 7000 sužeistų iš kitų valstybių, kovojusių su Jungtinių Tautų vėliava.