Užsienio žiniasklaidoje pasirodo straipsnių, kuriuose teigiama, kad Slovėniją ištiko didžiausia ekonomikos krizė nuo nepriklausomybės laikų.

Kai kurie užsienio ekspertai Slovėnijos ekonomikos padėtį lygina su Kipru, Graikija ir neatmeta galimybės, kad ateityje Slovėnija vis dėlto bus priversta prašyti Europos Sąjungos (ES) pagalbos.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody“ ir vėl sumažino Slovėnijos skolinimosi reitingus. Tuo metu kitos reitingų agentūros nemato priežasčių juos mažinti. Praeitą savaitę Slovėnijos vyriausybė vėl išplatino obligacijas, nominuotas Jungtinių Amerikos Valstijų doleriais. Taip Slovėnijos Vyriausybė laikinai išsprendė ES paramos problemą. Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį į gana aukštas obligacijų palūkanas, kurios siekia 6 proc.

Tuo metu šalies premjerė teigia, kad Slovėnijai nereikės užsienio pagalbos ir kad dėl reformų valstybė išeis iš krizės. Šios savaitės pabaigoje premjerė pristatys programą, kurioje bus išdėstytos reformos, skirtos ekonomikos padėties stabilizacijai.

Premjerė taip pat pabrėžė, kad Slovėnijos ekonomika yra orientuota ė eksportą, kad valstybės skola yra mažesnė nei ES vidurkis. Slovėnijos valstybės skola 2012 m. siekė 54 proc. BVP, o biudžeto deficitas sudarė 4 proc. BVP. Tuo metu kitose ES šalyse valstybės skola siekė 80 ar net 90 proc. BVP.

Tiek užsienio, tiek ir šalies ekspertai bei valdžios atstovai sutinka, kad šiuo metu didžiausia problema Slovėnijoje yra bankai. Teigiama, kad Slovėnijos bankuose yra blogųjų paskolų už 7 mlrd. eurų. Slovėnijos premjerė teigia, kad birželio mėnesį bus pradėtas įgyvendinti vadinamo „blogojo banko“ įstatymas, kuris buvo priimtas jau praeitais metais, t.y. tuo metu bus pradėtas blogųjų paskolų perdavimo procesas.

Siūlo didinti PVM

Pridėtinio vertės mokesčio (PVM) padidinimas yra viena iš reformų, kaip išeiti iš krizės, kurią siūlo vyriausybės atstovai. Tikimasi, kad padidinus PVM,  biudžeto įplaukos padidės 120 mln. eurų. Šiuo metu PVM Slovėnijoje yra diferencijuotas, t.y. 8,5 proc. maisto produktams, vaistams, o kitiems buitiniams produktams ir paslaugoms – apie 20 proc.

Prekybos rūmų atstovai prieštarauja PVM padidinimui ir teigia, kad jam padidėjus, vartotojai dar mažiau leis pinigų, todėl bus nuostolis parduotuvėms ir dėl to gali padidėti nedarbas, kuris šiuo metu siekia 13,6 proc., bei sumažėti eksportas.

Jie teigia, kad prognozuojama suma, kurią tikimasi surinkti į valstybės biudžetą bus ketvirčiu mažesnė. Darbdavių atstovai pasisako už PVM padidinimą, tačiau tuo pačiu metu siūlo, kad būtų sumažintas darbo užmokesčio apmokestinimas, kuris šiuo metu yra vienas didžiausių Europoje.

Spaudžia atliekas

Vis dėlto ne visi Slovėnijos verslininkai jaučia krizę. Slovėnijos įmonė „Dunkin“ stengiasi užkovoti Europos rinką su prietaisu atliekoms spausti. Po to jos yra metamos į konteinerius plastikui. Šis prietaisas suspaudžia plastikinius butelius, konservų dėžutes ir kitas plastikines atliekas. Suspaudus atliekų tūrį, sumažėja net 80 proc., dėl to sumažėja ir šiukšlių išvežimo sąnaudos, nes nereikia taip dažnai išvežinėti. Prisidėdama prie šiukšlių rūšiavimo, įmonė propaguoja ekologišką gyvenimo būdą.

Valstybė už šią inovacinę idėją suteikė finansinę paramą. Įmonė su savo gaminiu orientuojasi į užsienio šalis, ypač  į Europą, Jungtines Amerikos Valstijas ir Kanadą, t.y. šalis, kuriose yra aukštas BVP ir ekologinio išprusimo lygis.