Didžiosios Britanijos žvalgybos ir KGB archyvinių dokumentų narpliotojai atskleidė paslaptį, kas perdavė Sovietų Sąjungai britų branduolines paslaptis ir supureno dirvą Šaltajam karui.

Agentas Ericas demaskuotas

Šio agento gyvenimas – kvapą gniaužianti istorija apie šnipinėjimo meną, dvigubą gyvenimą, meilę ir išdavystę, rašo Didžiosios Britanijos dienraštis "The Times".

Agentas slapyvardžiu Ericas 10 metų teikė informaciją Maskvai. Sovietų žvalgyba laikė jį pagrindiniu informacijos apie britų branduolinius projektus šaltiniu. Didžiosios Britanijos žvalgybos tarnyba MI-5 įtarė šį žmogų, skaitė jo laiškus ir sekė kiekvieną žingsnį, bet sučiupti nesugebėjo.

Po 70 metų, kai viešai buvo paskelbti MI-5 ir KGB archyviniai dokumentai, pagaliau paaiškėjo tikrasis Erico vardas. Tai talentingas austrų fizikas Engelbertas Broda, Antrojo pasaulinio karo laikais vykdęs branduolinius tyrimus. Jis dirbo Kembridžo universiteto laboratorijoje ir iš ten siuntė į Maskvą tyrimų paslaptis, įskaitant brėžinius pirmųjų reaktorių, kuriuos amerikiečiai naudojo vykdydami projektą "Manhatanas" – gamindami atominę bombą.

Erico perduotos paslaptys leido Sovietų Sąjungai branduolinėse varžybose pasivyti Jungtines Valstijas ir taip pat pasigaminti branduolinį ginklą.

Aistringų komunistų romanas

E.Broda atvyko į Didžiąją Britaniją 1938 m., būdamas 28-erių. Gimęs Austrijos aristokrato šeimoje, jis buvo labai patrauklios išvaizdos ir įstabaus proto, aistringas komunistas. Dar studijuodamas Berlyne ėmė vadovauti komunistinei studentų organizacijai ir du kartus buvo atsidūręs už grotų. Bėgdamas nuo nacių persekiojimo, jis nuvyko į Didžiąją Britaniją. Čia netrukus atvažiavo ir jo žmona Hildegarde.

Britų specialiosios tarnybos susidomėjo E.Broda nuo pat tos akimirkos, kai jis įkėlė koją į Didžiąją Britaniją. Tarp MI-5 dokumentų yra iškarpa iš 1931 m. laikraščio "The Times", kurioje aprašoma komunistų šnipo žmogžudystė Vienoje. Nužudyto vyro bute buvo rastas laiškas su slaptais dokumentais, kuriuose E.Broda nurodomas kaip kurjeris.

Londone jaunas mokslininkas susipažino su kitais kairiosios pakraipos pabėgėliais austrais. Tarp jų buvo Edith Tudor-Hart – žavi Austrijos komunistė, ištekėjusi už anglo, gavusi Didžiosios Britanijos pilietybę ir apsigyvenusi Londone. Ji buvo fotografė ir naudojosi šia profesija propaguodama komunistinę ideologiją. Būdama KGB šnipė, ji padėjo užverbuoti ir E.Brodą. Po kurio laiko juodu užmezgė romaną.

Išdavikas dirbo iš idėjos

Didžiosios Britanijos specialiosios tarnybos skaitė E.Brodos korespondenciją, įrašinėjo jo pokalbius telefonu, sekė kiekvieną žingsnį, bet nesugebėjo rasti jokių įkalčių, patvirtinančių, kad šis asmuo yra šnipas. Nors saugumo tarnybos ir prieštaravo, 1941 m. mokslininkui buvo pasiūlytas darbas Kembridžo universiteto Henry Cavendisho laboratorijoje, kur buvo tiriamos grandininės reakcijos ir kuriami branduoliniai reaktoriai. Didžiosios Britanijos mokslinių ir pramoninių tyrimų departamentas nenorėjo, kad toks gabus mokslininkas sėdėtų be darbo.

Tai buvo didžiausia britų klaida. Jau po metų E.Broda per E.Tudor-Hart nusiuntė į Maskvą pirmą savo ataskaitą. 1942 m. KGB rezidentas Londone pranešė savo vadovams, kad agentas Ericas yra puikiai informuotas apie JAV ir Didžiosios Britanijos branduolinius projektus.

KGB agentai pakvietė mokslininką susitikti su sovietų agentu Londone, kurio slapyvardis buvo Glanas (tikras vardas iki šiol nežinomas). Po pusantros valandos trukusio pokalbio E.Broda sutiko perduoti sovietų žvalgybai visą, kokią tik gaus, informaciją apie branduolinius tyrimus. Kai Glanas pasiūlė E.Brodai pinigų, šis įsižeidė ir pareiškė, kad dirba iš idėjos.

"Kalbėdamiesi viską vadinome kitais vardais, bet Ericas suprato, kam jis dirba, – po pokalbio su E.Broda ataskaitoje rašė Glanas. – Jis padeda mums aukodamasis."

Puikiai perprato meną šnipinėti

Kol E.Broda dirbo branduolinių tyrimų laboratorijoje, britų žvalgyba nesudėjo rankų ir visaip bandė ji demaskuoti. MI-5 austrų išeivijos bendruomenėje užverbavo šnipą slapyvardžiu Kasparas, artimą E.Brodai ir E.Tudor-Hart.

1943 m. gruodį Kasparas ataskaitoje parašė: "Neturiu tvirtų įrodymų, bet visada įtariau E.Brodą šnipinėjant. Atsižvelgiant į jo intymius santykius su E.Tudor-Hart, ji veikiausiai yra gerai informuota apie savo meilužio veiklą."

E.Broda tikriausiai įtarė, kad MI-5 itin juo domisi, todėl ėmėsi ypatingų atsargumo priemonių. Su KGB ryšininku jis susisiekdavo palikdamas užrašą telefono būdelės knygoje. Kartais jis perduodavo informaciją per savo dantų gydytoją rusą pavarde Sčkolnikovas.

E.Broda perdavė sovietams JAV atominės bombos projekto "Manhatanas" pirmųjų branduolinių reaktorių brėžinius. "Šie dokumentai labai vertingi, juose pateiktos informacijos pakanka jėgainei pastatyti", – rašoma KGB dokumentuose.

Kartą išvykdamas į Kanadą E.Brodos kolega paliko jam raktą bibliotekos, kurioje buvo saugomi branduolinių projektų dokumentai. Šnipo dėka KGB pasigamino rakto kopiją.

Paslaptį nusinešė į kapus

E.Broda niekada nesužinojo, kad Kasparas buvo išdavikas, tačiau suvokė gresiantį pavojų, kai 1946 m. buvo suimtas ir nuteistas kitas KGB šnipas, taip pat H.Cavendisho laboratorijoje dirbęs britas Allanas Nunnas May. Britų žvalgybai minant šnipams ant kulnų, E.Brodos ir E.Tudor-Hart santykiai tapo įtempti. Kartą Kasparas nugirdo jųdviejų ginčą. Moteris kaltino meilužį, kad šis nėra pakankamai atsargus ir kelia pavojų savo draugams. E.Broda atrėžė: "Visi mūsų žmonės yra patikimi. Nekelk panikos ir niekur neskambink."

Tačiau tuo metu šnipas jau svarstė, kaip pasprukti. 1947 m. jis paprašė trumpų atostogų, nuvyko į Austriją ir ten apsigyveno. Jo žmona Hildegarde liko Didžiojoje Britanijoje ir ištekėjo už A.Nunno May, kai šis išėjo iš kalėjimo.

Iki pat gyvenimo pabaigos E.Broda dėstė Vienos universitete ir buvo gerbiamas profesorius. Grįžęs į gimtinę jis įsitraukė į judėjimą už branduolinį nusiginklavimą. E.Broda mirė 1983 m., būdamas 73-ejų, ir buvo palaidotas Vienos kapinėse kaip vienas iškiliausių šalies mokslininkų. Savo paslaptį jis nusinešė su savimi.