Pažymima, kad „federalinė iniciatyva „Ne“ brangumo salai - už teisingas kainas“, pristatyta 2017 m. gruodžio 12 dieną, oficialiai sėkmingai įgyvendinta“. Pabrėžiama, kad atlikus patikrinimą, galiojančiais pripažinti 107 tūkst. 889 piliečių parašai iš 108 tūkst. 441. Tam, kad klausimas būtų iškeltas referendumui, pagal įstatymą pakanka pateikti 100 tūkst. parašų.

„Brangumo sala“ iniciatyvos autoriai vadina Šveicariją. Europos žemėlapyje ji atrodo kaip sala tarp ją supančių Europos Sąjungos šalių - Prancūzijos, Vokietijos, Austrijos ir Italijos - ten vartojimo prekių ir paslaugų kainos daug žemesnės: pavyzdžiui, drabužių kainų skirtumas gali siekti 40 proc.

Iniciatyvos palaikymo komitetui priklauso parlamentarai, atstovaujantys visoms didžiausioms šalies partijoms, ir tai iš esmės didina referendumo sėkmės tikimybę. Idėją palaikė verslo profesionalų pramonės asociacijos, įskaitant restoranų bei viešbučių verslo asociacijas.

Šveicarija garsėja aukštu pragyvenimo lygiu, tačiau, kaip rodo oficiali statistika, ne mažiau kaip 6,9 proc. šalies gyventojų priklauso „nuolatinės skurdo rizikos“ kategorijai. Šveicarijos analitinės organizacijos „Sveikatos apsaugos observatorija“ duomenimis, dėl brangumo dantis šalyje gydosi tik 20,7 proc. gyventojų. Privalomosios sveikatos draudimo įmokos labai didelės ir metai iš metų vis didėja.

Tuo, kad Šveicarija - šalis ne skurstantiems, įsitikina šalies svečiai ar joje gyvenantys užsieniečiai. Kaip rodo praėjusių metų gruodžio 12 d. paskelbtas Vartotojo pragyvenimo kainos indekso tyrimas, kurį atliko konsultacinė agentūra „ECA International“, į pirmąjį brangiausių užsieniečiams miestų dešimtuką pateko iškart keturi Šveicarijos miestai: Ciurichas (3-ioji vieta), Ženeva (4-oji vieta), Bazelis (5-oji vieta), Bernas (6-oji vieta).