„Rengiame ilgalaikę strategiją“, – sakė Šampano komiteto – nepriklausomų vynuogių augintojų ir prekeivių asociacijos – atstovas Thibaut Le Mailloux (Tibo Le Meliu).

Klimato kaita jau daro poveikį šampano gamyklos ciklui: per pastaruosius 20 metų vynuogių derlius paankstėjo maždaug dviem savaitėmis. Be to, vynuogės užauga didesnės, o alkoholio koncentracija padidėjo maždaug vienu laipsniu.

Kol kas šie pokyčiai gamybai yra naudingi. Tačiau gali kilti katastrofiškų padarinių, jeigu, kaip prognozuoja ekspertai, vidutinė pasaulinė temperatūra iki šio amžiaus pabaigos padidės iki penkių laipsnių.

„Mes tikrai turime imtis priemonių dabar, nes po 25 metų bus per vėlu“, – pabrėžė T. Le Mailloux.

Šampano komitetas dabar siekia išvesti naujų ir atsparesnių vynuogių rūšių, kurios leistų išsaugoti visas „vynų karaliaus“ savybes.

Komitetas bendradarbiauja su Nacionaliniu žemės ūkio tyrimų institutu (INRA) ir vynuogių augintojų institutu iš pietinio Montpeljė regiono. Jie įgyvendina 15 metų trukmės programą, kurios tikslas – išvesti vynuogių rūšis, kurios būtų atsparios klimato kaitai.

Didžiausias iššūkis – sukryžminti vynuogių rūšis, kurios tradiciškai naudojamos šampanui gaminti – juodąsias „Pinot Noir“, „Pinot Meunier“ ir baltąsias „Chardonnay“, – su natūraliai tam tikroms ligoms, kaip antai miltligei, atspariomis rūšimis.

Taip pat mokslininkai ieško genų, kurie skatina vėlyvą vynuogių subrendimą, kas užtikrina natūralų atsparumą.

Aplinkos pokyčiai gali ne tik pakenkti derliui ir suprastinti kokybę, bet ir sukurti mikroklimatą, kuris skatintų vynogienojų ligas. Kita vertus, šylantis klimatas mažina vynuogių rūgštingumą, o tai yra geras dalykas.

Mokslininkai tikisi užbaigti savo tyrimus ir paragauti pasiektų rezultatų iki 2030 metų, kuomet bus galima pristatyti naujų atsparesnių vynuogių rūšių.