Protestai vyksta opozicijai kaltinant valdančiąją partiją suklastojus neseniai įvykusius įtemptus parlamento rinkimus.

Milijardieriaus ekspremejero Bidzinos Ivanišvilio vadovaujama valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“, laimėjusi spalio 31 dieną vykusius rinkimus 2 proc. balsų persvara, kategoriškai neigia kaltinimus.

Tačiau visos šalies opozicinės jėgos atsisako dirbti naujajame parlamente, augant nerimui, kad bręsta dar viena politinė krizė šioje Kaukazo valstybėje, kur po balsavimų dažnai pasipila kaltinimų rezultatų klastojimu ir rengiamos masinės demonstracijos.

Per televiziją buvo tiesiogiai parodyta, kaip riaušių policija be perspėjimo panaudoja ašarines dujas ir vandens patrankas prieš taikius protestuotojus, šiems pagrasinus užblokuoti Sakartvelo centrinės rinkimų komisijos pastatą.

Čiurkšlių iš vandens patrankų buvo sąmoningai paleista iš nedidelio atstumo į protestus nušvietusius žurnalistus. Per tokį incidentą buvo sužeista akis vienam operatoriui.

Tuo metu Sakartvelo žmogaus teisių komisarė Nino Lomdžarija paragino policiją „liautis naudoti neproporcingą jėgą prieš demonstrantus“.

„Raginu nelegalaus susibūrimo dalyvius susilaikyti nuo neteisėtų veiksmų“, – per vėlai vakare surengtą spaudos konferenciją kalbėjo valdančiosios partijos lyderis Iraklis Kobachidzė.

„Nusikaltėliai netrukus atsidurs kalėjime“, – sakė jis, turėdamas omenyje opozicijos lyderius.

Sekmadienio popietę pagrindinė Tbilisio gatvė buvo užtvindyta baltai raudonų Sakartvelo vėliavų, šalia parlamento susirinkus apie 45 tūkst. protestuotojų. Daugelis jų dėl koronaviruso pavojaus dėvėjo apsaugines kaukes.

Vėliau vakare protestuotojai kelis kilometrus žygiavo per miestą Centrinės rinkimų komisijos pastato link.

„Tai, ką „Sakartvelo svajonė“ padarė per rinkimus, prilygsta perversmui. Priversime juos sušaukti naują balsavimą“, – sakė prie demonstracijos prisijungusi 33 metų vaistininkė Teona Lančava.

Prieš rinkimus opozicinės partijos pademonstravo beprecedentę vienybę: eksprezidento Michailo Saakašvilio vadovaujamas Vieningasis nacionalinis judėjimas (VNJ) su mažesnėmis opozicinėmis grupėmis sutarė formuoti koalicinę vyriausybę, jei šios jėgos laimėtų rinkimus.

„Reikalaujame, kad būtų pakeista visiškai diskredituota rinkimų administracija ir būtų surengtas naujas balsavimas“, – naujienų agentūrai AFP sakė viena iš VNJ lyderių Salomė Samadašvili.

„Mūsų protestai bus nenuilstami ir apims visą Gruziją“, – per mitingą pareiškė kitas VNJ lyderis Nika Melija.

Keli tūkstančiai opozicijos šalininkų taip pat protestavo Juodosios jūros pakrantėje esančiame Batumio mieste, ragindami surengti pakartotinius rinkimus.

„Nesilaikė demokratijos standartų“

Ministras pirmininkas Giorgijus Gacharija pareiškė, kad vėliausi rinkimai buvo „svarbus Sakartvelo demokratinės raidos etapas“. Jis taip pat sukritikavo opoziciją dėl masinių protestų rengimo koronaviruso pandemijos metu.

„Neleisime kai kuriems valdžios ištroškusiems politikams, siekiantiems savo siaurų politinių interesų, sunaikinti šalį“, – nurodė jis prieš sekmadienio mitingą išplatintame pareiškime.

Teigiamo COVID-19 testo rezultato sulaukęs G. Gacharija jau savaitę izoliuojasi. Jo vyriausybė įvedė pirmadienį įsigaliojusią komendanto valandą.

Sakartvele, kur rugsėjį buvo atšauktas visuotinis karantinas, pastaruoju metu fiksuojamas greitai augantis paros užsikrėtimo atvejų prieaugis.

Tarptautiniai stebėtojai iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) nurodė, kad rinkimai „toli gražu nebuvo nepriekaištingi“, bet pabrėžė, jog „pagrindinės laisvės buvo gerbiamos“.

Vietos rinkimų stebėtojai pranešė apie daugybę netikrų balsalapių įmetimo, balsavimo kelis kartus ir rezultatų klastojimo atvejų.

„Sakartvelo vyriausybė per rinkimus nesilaikė demokratijos standartų“, – teigiama 27 žmogaus teisių organizacijų pareiškime.

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga paragino pradėti „patikimą ir įtraukų teisinį procesą pagrįstiems balsavimo pažeidimams ištaisyti“.

Rinkimų komisija dar formaliai nepatvirtino preliminarių rezultatų, rodančių, kad „Sakartvelo svajonė“ per rinkimus pagal proporcinę sistemą surinko 48 proc. balsų, įveikusi 46 proc. rinkėjų paramą užsitikrinusias opozicines partijas.

Pagal proporcinę sistemą renkami 120 iš 150 parlamentarų.

Kadangi dar 30 mandatų skirstomi vienmandatėse apygardose, kur gali vykti iki dviejų balsavimo turų, galutinė naujo parlamento sudėtis galės paaiškėti tik lapkričio pabaigoje.