Kasdien – šimtai milijonų

Kai kurie ekonomistai po spalio 7-ąją iš Gazos Ruožo į žydų valstybę įsiveržusių teroristų išprovokuoto karo sukeltą šoką Izraelio ekonomikai lygina su koronaviruso pandemija 2020 m. Kiti aiškina: yra gerokai rimčau. Laikraščio „The Washington Post“ apklausti ekonomistai skaičiuoja, kad karas Izraeliui jau kainavo apie 18 mlrd. dolerių, arba 220 mln. dolerių per dieną.

Pinigais išmatuojama karo kaina nebus vienkartinė: gerokai daugiau, nei dar neseniai manyta, saugumo reikmėms turės skirti pinigų tiek valstybė, tiek jos gyventojai.

Izraelio žiniasklaida mini naujausius Izraelio centrinio banko skaičiavimus, pagal kuriuos karas su „Hamas“ 2023–2025 m. šaliai kainuos apie 53 mlrd. dolerių. Kiek daugiau nei pusė šios sumos skirta didesnėms išlaidoms gynybai. Centrinis bankas taip pat atsižvelgia į negautas mokestines pajamas ir didesnes išlaidas civiliams gyventojams.

Šalies žiniasklaida cituoja buvusį Izraelio banko valdytojo pavaduotoją Zvi Ecksteiną: karo žala valstybės biudžetui, įskaitant sumažėjusias mokesčių įplaukas, 2023 m. paskutinį ketvirtį sudarė 19 mlrd. dolerių, o pirmąjį šių metų ketvirtį tikriausiai bus dar 20 mlrd. dolerių. Šis skaičiavimas – darant prielaidą, kad karas neišplis į Libaną.

Finansų ministerija Kneseto finansų komitetui pateikė karo sąmatą – 190 mlrd. šekelių (50 mlrd. dolerių), arba apie 10 proc. šalies BVP. Tiesioginės karinės išlaidos – 110 mlrd. šekelių (29 mlrd. dolerių), 45 mlrd. šekelių (12 mlrd. dolerių) vertinamos prarandamos pajamos, o žalos atlyginimas iš nekilnojamojo turto mokesčio kompensavimo fondo atsieitų 20 mlrd. šekelių (5 mlrd. dolerių).

Smūgiai verslui

Centrinis bankas prognozuoja, kad dėl karo iki kitų metų pabaigos Izraelio BVP sumažės 3 proc., nes verslas susiduria su menka paklausa, o mobilizavus šimtus tūkstančių rezervininkų ir uždraudus atvykti juodadarbiams iš Gazos Ruožo, darbo migrantams iš Tailando neberodant entuziazmo, atsirado didžiulis darbuotojų deficitas.

Savanoriais verslas galėjo kliautis pirmosiomis savaitėmis, kai skubiai reikėjo nuimti rudeninį derlių ar padėti evakuotiems žmonėms, tačiau kas kita, pvz., darbas statybose ar fermose.

Spalio 7-oji užklupo Izraeliui išgyvenant ne pačius geriausius laikus. Maisto kainos šalyje dar prieš karą buvo maždaug 51 proc. didesnės nei, pvz., ES šalyse. Prasidėjus 2024-iesiems maisto ir kosmetikos prekių importuotojai paskelbė didinsiantys kainas 10–15 proc.

Dėl karo atsirado problemų, kurių niekas negalėjo numatyti. Paralyžiuotas turizmo sektorius, kuris ne tik sukuria 3 proc. BVP, bet ir leidžia užsidirbti daugybei smulkių verslininkų. Dėl darbuotojų stokos laiku nesustabdžius Niukaslio ligos plitimo, dėl jos protrūkio teko išpjauti apie 16 mln. naminių paukščių – parduotuvėse ėmė stigti paukštienos. 70 proc. paukštininkystės ūkių sutelkta Galilėjoje ir Golano aukštumose, palei sieną su Libanu, todėl atsirado kiaušinių deficitas – Žemės ūkio ministerijai teko didinti neapmuitinamų importuojamų kiaušinių kvotą, skubiai dairytis tiekėjų užsienyje.

Izraelio banko duomenimis, kuriais remiasi ekonomikos leidinys „Globes“, nuo karo pradžios žymiai padaugėjo šeimų, vėluojančių mokėti paskolų už nekilnojamąjį būstą įmokas. Asociacijos „Latet“ atliktos apklausos teigimu, 45 proc. izraeliečių nerimauja, kad karas sukels jiems ekonominių sunkumų.

Pinigai kariams ir civiliams

Sausumos operacijos Gazoje dalyviams ir papildomoms šalies šiaurėje dislokuotoms pajėgoms reikia mokėti atlyginimus arba kompensuoti pajamas, jei rezervininkai – savarankiškai dirbantys asmenys. Vyriausybė patvirtino 9 mlrd. šekelių ekonominę programą rezervininkams, įvairioms jų grupėms padidintos išmokos.

Izraeliui tenka leisti pinigus ne tik tiesiogiai karui, bet ir išlaikyti ketvirtį milijono gyventojų, pasitraukusių iš pavojingų zonų. Apie 149 tūkst. žmonių paliko savo namus šalies pietuose. Dar 100 tūkst. evakuoti iš šalies šiaurės: Libane įsitvirtinusios „Hezbollah“ atakų atveju jie būtų tapę pirmuoju taikiniu.

Daugelis evakuotųjų ne tik negali dirbti, glaudžiasi anaiptol ne visada patogiose užuovėjose (evakuoti apgyvendinti viešbučiuose, pasitraukę patys glaudžiasi pas pažįstamus), bet ir išgyvena psichologinių sunkumų, žiniasklaida praneša apie incidentus tarp neplanuotai kaimynais tapusių asmenų.

Šiuo metu Knesetas pritarė kompensacijų verslui, kurio pajamos lapkričio–gruodžio mėnesiais sumažėjo daugiau nei 25 proc., planams. Labiausiai nukentėjusiose vietovėse įsikūrusioms įmonėms turėtų būti padengti visi patirti nuostoliai, tačiau šioms kompensacijoms lėšų kol kas nerandama.

Gaisro gesinimas

Ieškodamas lėšų Izraelis yra išleidęs valstybės obligacijų, tačiau yra labai priklausomas ir nuo sąjungininkių finansinės paramos – Jungtinės Valstijos kasmet Izraeliui skiria daugiau kaip 3 mlrd. dolerių karinės paramos. Naujo 14 mlrd. dolerių paramos paketo klausimas kol kas  įstrigęs Kongrese.

„Jei karo išlaidos sudaro 150–200 mlrd. šekelių (40–53 mlrd. dolerių), tai ketvirtadalis karo išlaidų. Tai labai didelė suma, kuri taip pat suteikia Amerikos vyriausybei galimybę daryti mums diplomatinį spaudimą“, – žiniasklaida citavo Tel Avivo universiteto ekonomistą, Izraelio demokratijos instituto vyresnįjį bendradarbį Itay Aterį.

Pinigų ūmai išaugusiams ir neišvengiamai dar padidėsiantiems poreikiams vyriausybė bando ieškoti siūlydama tiek didinti mokesčius, tiek taupant tiesiogiai su karu nesusijusias išlaidas.

Planuojama naikinti degalų ir akmens anglių akzico mokesčio lengvatas, didinti tabako gaminių akcizą, nuo 2025 m. padidinti pridėtinės vertės mokestį (nuo 17 iki 18 proc.), sveikatos draudimo įmokos dydį, 2026 m. įvesti elektromobilių ridos mokestį, laikinai pakelti bankų pajamų mokestį.

Finansų ministerija paskelbė viešam svarstymui įstatymo projektą, kuriuo siūloma samdomiems darbuotojams įsipareigoti dalį vadinamosios sveikatinimo išmokos (apie 100 dolerių) skirti Izraelio gynybos pajėgoms.

Pinigais išmatuojama karo kaina nebus vienkartinė: gerokai daugiau, nei dar neseniai manyta, saugumo reikmėms turės skirti pinigų tiek valstybė, tiek jos gyventojai.

Ministerijos veršis diržus

Pirmadienį vyriausybė pritarė 2024-ųjų valstybės biudžetui, kurio projektas sukėlė kritikos bangą. Jame – ne tik didesnės išlaidos karo reikmėms, bet ir didesnis deficitas – 6–8 proc. BVP.

Finansų ministerijos siūlymu, visų ministerijų biudžetai 2024 m. būtų mažinami 5 proc. Tiek pat siūloma apkarpyti Valstybinio draudimo instituto, Valstybinės užimtumo tarnybos, Kneseto ir Valstybės kontrolieriaus tarnybos biudžetus.

Tik po audringų diskusijų nuspręsta nesumažinti lėšų kai kuriems projektams, kurie taikos metu buvo vertinami kaip ypatingos svarbos. Pvz., atsisakyta ketinimo nebeskirti lėšų jau pradėtam greitojo tramvajaus liniją iš Haifos į Nazaretą projektui ir sustabdyti naujų lengvatų programą, kuri būtų naudinga ultraortodoksams, socialiai remtiniems žmonėms, jaunuoliams, kariams ir senjorams.

Tačiau vis dar neaišku, ar nebus sumažinta pagalba repatriantams – dešimtys tūkstančių žmonių tektų iš savo kišenės nuomotis būstą.

Finansų ministerijai reikalaujant sumažinti ir Sveikatos apsaugos ministerijos biudžetą, jos atstovai prabilo apie gresiantį paralyžių ir problemas, su kuriomis susidurs itin jautrios visuomenės grupės, pvz., vaiko raidos ar psichikos sveikatos programose dalyvaujantys asmenys, kuriems tektų susimokėti bent už dalį gaunamos pagalbos. Problema ne tik tai, kad tokiems asmenims taikomos terapinės programos negali būti nutrauktos, bet ir tai, kad po spalio 7-osios labai išaugo jų paklausa. Galiausiai buvo nuspręsta neliesti gyventojų psichologinei pagalbai skirtų lėšų  ir padidinti medicininei reabilitacijai skirtą biudžetą.

Kaip įprasta ekstremaliomis sąlygomis, aukoti teks kultūros ir sporto sritis: ministerijos biudžetą planuojama sumažinti 8 proc., drastiškai apkarpyti šios srities objektų statyboms ir remontui, įvairioms asociacijoms skirtas lėšas, mažinti viešųjų bibliotekų biudžetą.

Parlamentarai ketina savo biužetą susimažinti iš viso 200 mln. šekelių. Be kita ko, Knesetas atsisakytų kasmetės parlamentarų atlyginimų indeksacijos, kuri nuo 1987 m. kiekvienų metų sausio 1-ąją taikoma automatiškai.

Aukotis teks ir valdančiojoje koalicijoje atstovaujamai ultraortodoksų bendruomenei, nors, B. Netanjahu kritikų teigimu, mažiau, nei galėtų.

Nors situacija sudėtinga, ekonomistai įsitikinę: šiuolaikinė Izraelio ekonomika yra labai atspari. Šalis, atlaikiusi 1967 m. ir 1973 m. regioninius karus, 1982 m. ir 2006 m. išgyvenusi konfliktą Libane ir palei šiaurinę sieną, 2014 m. – 50 dienų trukusią operaciją Gazos Ruože, dvi intifadas, ir šįkart parodys savo gyvybingumą.

Skausminga nežinia

Praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo Izraelio ir „Hamas“ karo pradžios, jauniausiam teroristinės palestiniečių organizacijos pagrobtam įkaitui Kfirui Bubasui sukako metukai.

„Kiekvieną dieną, kiekvieną sekundę, kiekvieną minutę galvojame apie juos“, – sakė Jossis Schneideris apie savo šeimą, pagrobtą ir laikomą Gazos Ruože.

Per išpuolį spalio 7 d. „Hamas“ iš Nir Ozo kibuco pagrobė Kfirą, jo ketverių metų brolį Arielį ir jų tėvus Shiri ir Jardeną. Šeimos pagrobimo vaizdai tapo vienu beprecedentės „Hamas“ atakos prieš Izraelį simboliu. Iš viso islamistai tada nužudė 1 200 žmonių ir apie 250 pagrobė. Vien tik Nir Ozo kibuce buvo nužudytas arba pagrobtas kas ketvirtas gyventojas iš 400.

Izraelio duomenimis, Gazos Ruože vis dar laikomi 132 įkaitai, įskaitant Kfirą. Artimieji tikisi, kad jis ir šeima dar yra gyvi. „Hamas“ lapkričio pabaigoje pareiškė, kad kūdikis kartu su motina ir broliu žuvo per Izraelio oro smūgį. Izraelis šių duomenų nepatvirtino. Šiuo metu manoma, kad negyvi yra 27 įkaitai.

Izraelio pajėgos tęsia karinę operaciją Gazos Ruože, kurios metu siekiama ir sunaikinti teroristus, ir išlaisvinti įkaitus. Pastarųjų paieškas labai sunkina įtarimai, kad teroristai pagrobtuosius laiko požemiuose.

Izraelio Valstybė, anot prezidento Izchako Herzogo, atmeta iki šiol siūlomas sambūvio su palestiniečiais formas. „Izraeliečiai prarado pasitikėjimą taikos procesais, nes pamatė, kad mūsų kaimynai garbina terorą“, – sakė I. Herzogas Pasaulio ekonomikos forume Davose. Šalys, reikalaujančios dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo, anot jo, pirmiausiai turi atsakyti į klausimą, kaip gali būti užtikrintas Izraelio saugumas.

Šiuo metu Izraelyje nėra noro galvoti apie taikos susitarimą, kalbėjo I. Herzogas. „Kad atmosfera pasikeistų, turime grąžinti įkaitus namo“, – pabrėžė jis.

I. Herzogas Davose pasisakė už palestiniečių autonomijos pertvarkymą. „Turime užtikrinti, kad jie negarbintų teroro, kad jie nemokytų savo vaikų nekęsti žydų ir izraeliečių“, – teigė I. Herzogas. Kartu jis pripažino, kad Izraelis turi būti pasirengęs derėtis su „potencialiais partneriais“. Izraeliečiams ir palestiniečiams esą turi būti pasiūlyta geresnė ateitis. „Žmonės nori gyventi kartu ir taikoje“, – akcentavo I. Herzogas.

Dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo siekiama nuo aštuntojo dešimtmečio vidurio. Jis laikomas formule, galinčia užtikrinti taiką Artimųjų Rytų konflikte. Didelių vilčių suteikė Oslo taikos sutarčių pasirašymas 1993 m. Jų pagrindu po metų buvo įkurta Palestinos autonomija. Tačiau po jo teroristinis judėjimas „Hamas“ vykdo kruvinus išpuolius prieš Izraelį, kurių skaudžiausą ir įvykdė pernai spalio 7-ąją.