D. Trumpas teigia, kad naudingųjų iškasenų turtingos, savavaldžios Danijos užjūrio administracinės teritorijos kontrolė yra itin svarbi JAV nacionaliniam saugumui dėl suintensyvėjusios Rusijos ir Kinijos karinės veiklos Arkties regione.
„Jei mes nepasiimsime Grenlandijos, tai padarys Rusija arba Kinija, o aš neleisiu tam nutikti“, – žurnalistams prezidentiniame lėktuve „Air Force One“ sakė D. Trumpas, nors nė viena jo paminėta šalis nepretenduoja į šią didžiulę salą.
Pasak D. Trumpo, jis būtų pasirengęs sudaryti sandorį su sala, „tačiau vienaip ar kitaip mes turėsime Grenlandiją“.
Danija ir kitos sąjungininkės Europoje išreiškė šoką dėl D. Trumpo grasinimų salai, kuri atlieka strateginį vaidmenį tarp Šiaurės Amerikos ir Arkties, ir kurioje Jungtinės Valstijos nuo Antrojo pasaulinio karo laikų turi karinę bazę.
Grenlandija nuo XIX amžiaus iki 1953 metų buvo Danijos kolonija, o 1979-aisiais įgijo plačią autonomiją ir svarsto apie galimybę dar labiau susilpninti savo ryšius su Danija.
Didžioji dauguma salos gyventojų ir politinių partijų teigė nenorintys būti kontroliuojami JAV ir pabrėžė, kad patys grenlandai turi nuspręsti savo ateitį – šiam požiūriui D. Trumpas nuolat meta iššūkį.
„Grenlandija turėtų sudaryti sandorį, nes Grenlandija nenori, kad Rusija ar Kinija perimtų kontrolę“, – įspėjo D. Trumpas ir pasišaipė iš salos gynybos.
„Žinote, kokia jų gynyba – dvejos šunų kinkinių rogės“, – sakė jis ir pridūrė, kad Rusija ir Kinija „visur turi eskadrinių minininkų ir povandeninių laivų“.
Danijos ministrė pirmininkė praėjusią savaitę įspėjo, kad bet koks JAV bandymas jėga užimti Grenlandiją sugriautų 80 metų trunkančius transatlantinius saugumo ryšius.
D. Trumpas neteikė reikšmės šiam komentarui sakydamas: „Jei tai paveiks NATO, tai paveiks (...). Bet žinote, jiems (Grenlandijai) mūsų reikia kur kas labiau nei mums jų.“
Naujausi komentarai