Pro kokį fabriką upė teka, tokios spalvos būna ir vanduo. Negali būti? Deja, Indonezijos Javos salos vakarinėje dalyje tekanti Citarumo upė pasaulyje garsėja kaip tekantis šiukšlynas.

Spalvoti ryžių laukai

Kaip pasakoja vietiniai, kas kartą upės vanduo nusidažo vis nauja spalva. Ji gali būti mėlyna, žalia, net raudona. Ar tai gamtos išdaiga? Vargu. Upę teršia šalia jos stūksantys fabrikai.

Pirmasis šalia upės išdygo tekstilės fabrikas. Per pastarąjį dešimtmetį upę apsupo šimtai įvairių fabrikų ir fabrikėlių. Greta gyvenantys ūkininkai, auginantys ryžius, pasakojo, kad ne sykį jų laukus drėkinęs upės vanduo buvo ryškiai mėlynas.

Ūkininkai spėjo, kad į vandenį ryškios spalvos nuotekas išleido būtent tekstilės fabrikas. Po kurio laiko vanduo staigiai tapo ryškiai raudonas.

Derlius kasmet mažėja

Tačiau ne šis dalykas labiausiai pykdo ūkininkus. Jiems didžiausias smūgis tai, kad per pastaruosius metus, kai vienas po kito prie upės ėmė dygti fabrikai, smarkiai sumažėjo ryžių derlius.

Derlius, pasak aplinkosaugos pareigūnų, smarkiai sumenko po to, kai fabrikai ėmė leisti savo nuotekas į kanalus, kurie suteka į Citarumo upę.

"Beveik nėra ryžių, – kalbėjo Deni Riswandani, rodydamas į ryžių laukus. – Derlius paprastai nuimamas kas pusė metų, tačiau čia net praėjus šešiems mėnesiams laukas – tuščias."

D.Riswandani yra protesto judėjimo vadovas. Protestuotojai į Citarumo upės problemą bando atkreipti ne tik Javos salos, bet ir Centrinės Indonezijos valdžios dėmesį.

Vyras yra kilęs iš Majalajos kaimelio. Šis kaimas dabar atsidūrė pačiame Indonezijos tekstilės pramonės centre. Pasak jo, palei Citarumo upę per pastaruosius dešimt metų išdygo net 600 tekstilės fabrikų. 170 iš jų – netoli kaimelio. 90 proc. fabrikų neturi vandens valymo įrenginių. Kas dieną, pasak D.Riswandani, kuris rėmėsi Vakarų Javos aplinkosaugos agentūros duomenimis, mažiausiai 1,3 tūkst. litrų užteršto vandens pakliūva į upę ir jos intakus.

Ibu Nooras, gyvenantis netoli raudonai mėlynų ryžių laukų, pasakojo, kad jo kaimelyje upės vanduo stovi ir pūva. Kaimiečiai naudojasi šulinių vandeniu, tačiau šiuos jis pasiekia iš upės.

"Kai tik nusiprausi, niežti odą", – pasakojo I.Nooras, rodydamas savo raudonais taškais nusėtas rankas. Skaičiuojama, kad vien Majalajos kaime odos ligomis serga apie 700 žmonių. Dar 300 žmonių kenčia nuo viduriavimo.

"Žinoma, kad aš išsigandęs. Ypač bijau dėl savo vaikų. Tačiau ką mes galime padaryti? Neturime kito vandens šaltinio, – pasakojo ūkininkas. – Kai kurie vaikai jau užsikrėtė įvairiomis odos ligomis. Tiesa, alergijos atsiranda ir vėl pranyksta." Beje, daugelis ūkininkų nekaltina fabrikų vadovų, kad šie teršia jų aplinką, nes daugelis vietinių juose ir dirba.

Vyriausybė – bejėgė?

Pasak vietos aktyvistų, fabrikai gamina produktus, kuriuos perka žinomos pasaulyje drabužių pramonės įmonės, tokios kaip "Marks & Spencer".

Nors vyriausybė įpareigojo pramonės įmones pasirūpinti taršos sustabdymu, iki šiol mažai kas pasikeitė.

"Visų pirma, vyriausybė nesugeba atlikti reikiamo skaičiaus testų, kad patikrintų, koks taršos lygis. Jie paprasčiausiai pamato, kad kinta upės vandens spalva, tada atlieka testą. Nors niekas niekuomet nebuvo nubaustas. Tiesa, du fabrikai buvo patraukti atsakomybėn, tačiau niekas nebuvo nuteistas", – sakė D.Riswandani.

Jis pridūrė, kad vyriausybės testai dažnai atliekami atmestinai, be to, niekas netikrina jų objektyvumo.

Bandungo technologijos instituto prieš kelerius metus atlikti teistai parodė, kad Citarumo upėje teršalų kiekis šimtus kartų viršija leistinas normas.

Pasak privačiai laboratorijai priklausančių mokslininkų, upėje gausu švino, cinko, chromo ir gyvsidabrio.

"Galime džiaugtis bent tuo, kad pastaruoju metu vyriausybė atkreipė dėmesį į problemą. Tačiau iki šiol ne visi fabrikai pasirūpino vandens valymo įrenginiais, nors buvo įpareigoti tai padaryti", – pabrėžė D.Riswandani.

Vyriausybės pareigūnai pridūrė, kad kai kuriems fabrikams tokie įrenginiai – per brangūs. O Kevinas Hartanto, Indonezijos tekstilės pramonės atstovas, pareiškė, kad patys gyventojai teršia upę, pildami į ją įvairias nuotekas ir šiukšles.

Labiausiai užteršta pasaulio upė

Citarumo upės pakrantėse įsikūrę apie 15 mln. Indonezijos gyventojų. Dar 25 mln. žmonių kasdien naudoja upės vandenį. Upė vandeniu aprūpina 80 proc. Indonezijos sostinės Džakartos gyventojų. Pastaruosius trejus metus upę buvo bandoma valyti, pinigus programai skyrė Azijos vystymosi bankas. Nors investuota 500 mln. dolerių, vietos gyventojai netiki, kad kada nors šią upę pavyks iškuopti.