Kainų pasiutpolkė

Pinigai, kuriais perrinkimo siekiantis premjeras prieš rinkimus užtvindė Vengrijos namų ūkius, skatina infliaciją. Gruodį ji pakilo nuo 22,5 proc. iki 24,5 proc. Nors rodiklis ir buvo mažesnis užprognozuotus 26 proc., jis – didžiausias nuo 1996 m. Infliaciją skatina išaugusios maisto produktų (44,8 proc.), degalų (55,5 proc.) kainos.

Kad sustabdytų žmonių nepasitenkinimą, Vyriausybė buvo priversta nustatyti jau nebe degalų, bet kiaušinių ir bulvių viršutinę kainų ribą. Siekdami kompensuoti negaunamas pajamas iš šių prekių, prekybininkai pradėjo branginti tuos produktus, kurių kaina nekontroliuojama.

Sumažėjus iš Rusijos importuojamos naftos, Vengrijos degalinėms pritrūkus degalų, V. Orbanas buvo priverstas panaikinti vyriausybės nustatytas degalų kainų lubas.

Kad užlopytų biudžeto skyles, Vyriausybei teko didinti mokesčius ir pristabdyti kai kuriuos viešosios infrastruktūros projektus, su infliacija bandoma kovoti didinant palūkanų normą.

Lengviausias kelias įveikti sunkumus – pagalba iš Briuselio. Tačiau dėl teisinės valstybės principų trūkumų Vengrija jau neteko dalies ES finansavimo.

Gruodį Europos Komisija rekomendavo įšaldyti milijardinį pagalbos paketą Vengrijai. Savo sprendimą Briuselis grindė per menku Budapešto dėmesiu kovai su korupcija, teisinių mechanizmų, kurie neleistų grobstyti ES skiriamų lėšų, stoka.

Siekdamas gauti pinigus, Budapeštas įsipareigojo vykdyti įvairias teisines ir kovos su korupcija reformas, be kita ko, įsteigti priežiūros instituciją, kurioje dirbtų „Transparency International“ atstovas. ES galiausiai sumažino blokuojamo finansavimo sumą, kad Budapeštas neblokuotų finansinės pagalbos Ukrainai ir visuotinio minimalaus pelno mokesčio didelėms tarptautinėms įmonėms.

Labiausiai korumpuota

Nuo 2010 m. trunkanti V. Orbano era Vengrijai atnešė korumpuočiausios ES valstybės titulą. Korupcijos suvokimo indeksą kasmet sudarančios „Transparency International“ sąraše 2020 m. Vengrija dar konkuravo su kitomis dviem ES narėmis Bulgarija ir Rumunija. 2021 m. – jau tik su Bulgarija. Pernai šioje gėdingoje dvikovoje Budapeštas įveikė ir ją.

Demokratijos indekse Vengrija yra tarp didžiausią nuosmukį patyrusių šalių, jos statusas jau nebe „laisva“, bet „iš dalies laisva“.

Pagrindiniame situaciją su piktnaudžiavimu patikėta galia pasaulio valstybėse atskleidžiančiame korupcijos reitinge 2022 m. Vengrija buvo 77 iš 180. V. Orbano valdymo laikmečiu šalis nukrito per daugiau kaip 30 pozicijų – iš 46 ir, surinkusi tiek pat balų kiek ir Burkina Fasas, Kuveitas, Solomonų salos, Rytų Timoras, Trinidadas ir Tobagas, Vietnamas, šiandien gali didžiuotis tuo, kad Europos žemyne nėra paskutinė: lenkia Kosovą, Šiaurės Makedoniją, Baltarusiją, Moldovą, Albaniją, Bosniją ir Hercegoviną, Serbiją, Ukrainą.

„Transparency International“ ataskaitoje Vengrijos rezultatas siejamas su dešimtmetį trunkančia sistemine korupcija, prastėjančia demokratijos padėtimi. „Daugėja įrodymų prieš politinį elitą dėl netinkamo valstybės ir ES lėšų naudojimo“, – sakoma ataskaitoje.

Požiūris į vertybes

Vakarietiškų vertybių sistemoje V. Orbano valdoma šalis kryptingai dreifuoja paribių link. „Reporteriai be sienų“ sudaromame spaudos laisvės indekse 2010–2022 m. Vengrija nukrito iš 23 vietos į 85 iš 180 šalių. Nepriklausoma Vengrijos žiniasklaida nors ir išlaiko svarbias pozicijas rinkoje, patiria politinį, ekonominį ir reguliavimo spaudimą.

„Freedom House“ sudaromame demokratijos indekse Vengrija yra tarp didžiausią nuosmukį patyrusių šalių, jos statusas jau nebe „laisva“, bet „iš dalies laisva“, o 2022 m. ji užėmė 56 vietą. Didžiausias šalies problemas įvardijo Europos Parlamentas. Rugsėjį priimtoje rezoliucijoje jis išreiškė susirūpinimą dėl Vengrijos konstitucinės ir rinkimų sistemų, teismų nepriklausomumo, galimos korupcijos, viešųjų pirkimų pažeidimų, LGBTQ+ teisių, žiniasklaidos, akademinių ir religinių laisvių.

Net ir šiandien, kai Rusijos karo nusikaltimai Ukrainoje skaičiuojami dešimtimis tūkstančių, o dėl pagalbos didinimo nebeabejojama net ir Berlyne, Budapešte bandoma laikytis maksimalaus neutralumo. Sausio pabaigoje paklaustas apie Vengrijos pagalbą Ukrainai, V. Orbanas pareiškė: „Kol aš esu ministras pirmininkas, negali būti nė kalbos.“

Be Turkijos, Vengrija yra vienintelė NATO narė, dar neratifikavusi Švedijos ir Suomijos prisijungimo prie Šiaurės Atlanto aljanso. Dėl šio klausimo Vengrijos parlamentas planuoja balsuoti vasario antroje pusėje.