Į šią nedidelę šiaurinę šalį V.Putinas vyksta pirmą kartą nuo 2014 metų, kai kilo Ukrainos krizė, ir tokiu laiku, kai Rusija padidino savo karinį aktyvumą Rytų Europoje, padažnėjo jos karo aviacijos pažeidimų oro erdvėje. NATO į tais atsakė sustiprindama savo buvimą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, dėl to padaugėjo debatų neprisijungusiose Suomijoje ir Švedijoje, ar nevertėtų ir joms stoti į NATO.

„Šiuo vizitu Maskva gali demonstruoti, kad, nepaisant Vakarų ir ES pastangų izoliuoti ją, yra šalis kuri mielai sutiks Rusijos lyderį“, – sakė Markku Kangaspuro (Markus Kangaspuras), Helsinkio universiteto Aleksandro instituto – Rusijos ir Rytų Europos tyrimų centro direktorius.

„Be to ši šalis yra tame įtampos kupiname Baltijos jūros regione“, – pridūrė jis.

Rusija, kuri skundžiasi, kad NATO skverbiasi į jos įtakos sferą, skeptiškai pažvelgtų, jeigu Suomiją, bendra siena su kuria nutįsusi per 1300 kilometrų, ir Švedija stotų į Aljansą, sako Andrejus Kolesnikovas, Carnegie (Karnegio) centro Maskvoje vyresnysis bendradarbis.

„Perspektyva Suomijai ir Švedijai įstoti į NATO atrodo labiau tikėtina pastaraisiais mėnesiais negu bet kada anksčiau po šaltojo karo pabaigos, – sakė A.Kolesnikovas. – Tačiau ilgesniu laikotarpiu, toli gražu nėra taip jau aišku, kad abi šalys turėtų iš to naudos, turint omenyje neišvengiamai priešišką Rusijos reakciją“.

Nerimas dėl „priešiškos reakcijos“ yra ryškus naujausiame saugumo politikos dokumente, pateiktame Suomijos vyriausybės; gali būt, kad todėl ir Suomijoje, ir Švedijoje dauguma linkusi nepritarti stojimui į NATO.

Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis atsakys į NATO karinių pajėgų telkimą prie jos sienų, bet neįsitrauks į ginklavimosi varžybas.

Anot V.Putino, NATO demonstruoja savo antirusiškus ketinimus, dislokuodama savo pajėgas Lenkijoje ir Baltijos šalyse bei kurdama priešraketinės gynybos sistemas.

„Lenkijoje ir Baltijos valstybėse dislokuojamos greitojo reagavimo pajėgos, papildomas puolamosios ginkluotės arsenalas. Visu tuo siekiama pakenkti per dešimtmečius susiklosčiusiam kariniam paritetui“, – pareiškė V.Putinas.

Suomijos prezidentu Sauli Niinisto (Sauliu Nynistė), priimsiantis V.Putiną vasaros rezidencijoje Suomijos pietvakariuose, sako, kad Suomijos saugumo politikos dokumentas susitikime vargu ar bus diskutuojamas.

Tačiau, kadangi šis vizitas vyks likus savaitei iki NATO viršūninių susitikimo, kurio dienotvarkėje numatyta aptarti saugumo būklę Baltijos regione, ir pokalbyje su V.Putinu ši tema bus, pažymėjo S.Niinisto.