15 auksinių procentų
Pagal šią savaitę įsigaliojusį krizinį ES dujų taupymo planą narės įsipareigojo iki 2023 m. kovo 31 d. susimažinti dujų suvartojimą 15 proc. nuo pastarųjų penkerių metų vidutinio suvartojimo lygio. Jei ES kiltų dujų krizė, visame bloke būtų paskelbtas pavojus ir šios taupymo gairės taptų privalomos.
ES dėl šio plano susitarė liepą, kai Rusija ėmė mažinti dujų tiekimą sąjungos šalims. Maskva tai argumentavo techninės priežiūros darbais, tačiau Briuselis tai laiko kerštu už Rusijai paskelbtas sankcijas dėl karo Ukrainoje.
Daugiausia dėl rusiškų dujų deficito nerimaujama Vokietijoje: ji yra labiausiai priklausoma nuo rusiškų dujų, jos ūkio struktūroje didelę dalį užima šiuos išteklius naudojančios pramonės šakos.
Būtų buvę galima pasiekti daug daugiau, jei pramonė būtų pradėjusi veikti visu pajėgumu jau kovo mėnesį, o ne iš pradžių užsiėmusi lobizmu.
Agentūros DPA skaičiavimu, kad pasiektų ES nustatytą tikslą, iki kitų metų kovo mėnesio šalis turės suvartoti 10 mlrd. kub. m dujų mažiau. Tai maždaug tiek, kiek per metus vidutiniškai suvartoja 5 mln. namų ūkių, kuriuose gyvena keturi asmenys. Iš viso ES reikia sutaupyti apie 45 mlrd. kub. m dujų, taigi Vokietijai tektų beveik ketvirtadalis sutaupytų lėšų.
Įkandin Vokietijos (skaičiuojant absoliučiais rodikliais) – Italija, kuriai teks apkarpyti apetitą kiek daugiau nei 8 mlrd. kub. m. Prancūzijai ir Nyderlandams reikia sunaudoti maždaug 5 mlr. kub. m mažiau.
Našta – vartotojams
Vokietija, Ekonomikos ir klimato apsaugos ministerijos teigimu, nusiteikusi viršyti taupymo planą. Nuo liepos pabaigos vėl pradėta gaminti elektra iš rezervinės elektrinės, kuri pastaruoju metu buvo kūrenama akmens anglimis. Federalinės vyriausybės teigimu, vėliau atsiras ir daugiau, taip pat ir rudąja anglimi kūrenamų elektrinių.
Vokietijos vyriausybė nurodė iki žiemos pripildyti dujų saugyklas ir leido energetikos įmonėms perkelti augančias išlaidas ant vartotojų pečių. Tad milijonai šalies namų ūkių rengiasi didesnėms nei įprasta sąskaitoms už šilumą.
Vokietijos grupė „RheinEnergie“, aptarnaujanti maždaug 2,5 mln. aplink Kelną gyvenančių žmonių, – pirmoji stambi tiekėja, pateikusi išsamų įvertį – įspėjo, kad nuo spalio 1 d. tipinio namų ūkio sąskaitos gali padvigubėti. Bendrovės teigimu, per pastaruosius metus gamtinių dujų pirkimo kaina padidėjo beveik 450 proc., o prasidėjus Rusijos agresijai prieš Ukrainą padėtis rinkoje vėl smarkiai pablogėjo. Tad dviejų asmenų namų ūkio, kurio vidutinis dujų suvartojimas yra 10 tūkst. kWh per metus, mokama suma padidėtų maždaug nuo 960 eurų prieš metus iki 2 002 eurų.
Šalies žiniasklaidoje pasipylė publikacijų su ekspertų patarimais, kaip taupyti namuose ne tik dujas, bet ir elektrą. Pvz., Šiaurės Reino-Vestfalijos vartotojų konsultavimo centras akcentuoja: karštas vanduo sudaro apie 14 proc. namų ūkio energijos sąnaudų.
Kas rytą vidutinis statstinis gyventojas 8 minutes prausiasi duše, sunaudoja apie 100 l 38 °C vandens. Per metus tai atsieina 503 eurus. Pasinaudoję vartotojų centro skaičiuokle, kiekvienas gali išanalizuoti savas taupymo galimybes. Arba už kokius 20 eurų įsigyti ekonomišką aeruojančią dušo galvutę, kuri leis vandens kiekį sumažinti iki 50 proc., o rankas apskritai plautis šaltu vandeniu.
Vokiečiai skalbia per karšu vandeniu: 60 °C programą verta jungti tik patalynei ir labai nešvariems skalbiniams, moko ekspertai. 7 °C šaldytuve, –18 °C šaldiklyje visiškai pakanka: vienas sutaupytas laipsnis padeda sutaupyti 6 proc. elektros. Vartotojai raginami pamąstyti: 15 metų ar senesnės džiovyklės vienas ciklas kainuoja 1,50 euro, naujesnės – mažiau nei 1 eurą, o lauke džiovinti apskritai galima nemokamai.
Tokių taupyti raginančių tekstų šiomis savaitėmis pilni jau ne tik tradiciniai apie namų ūkį rašantys žurnalai, bet ir solidūs Vokietijos dienraščiai. Tiesa, kilęs taupymo vajus kai kuriems žmonėms kelia gerokai per daug nerimo.
Miškininkai praneša apie iki tol neregėtas medienos vagystes: dingsta klientams paruošti rąstai, aplinkosaugininkams skirta medieta, o gegužę Žemutinėje Saksonijoje piktadariai išsikirto 200 kietmetrių spygliuočių.
Be to, gyventojai puolė masiškai pirkti elektrinius šildytuvus – pirmą pusmetį nupirkta 600 tūkst.: jei tikėti apklausomis, jį įsigijo kas dešimtas. 30 proc. namų ūkių atstovų dar tik ketina pasirūpinti įvairais radiatoriais ir šildytuvais, nors šildytis elektra, net ir drastiškai pabrangus dujoms yra ir bus brangiau. Rugpjūtį 1 kWh šalyje kainuoja vidutiniškai 0,42 ct, o dujų kaina, Vokietijoje skaičiuojama taip pat kilovatvalandėmis, – 0,18 ct.
40 mln. namų ūkių – tai apie 12 mln. papildomų elektros įrengimų. Kas atsitiks, kai visi jie bus įjungti į tinklą? Elektrotechnikos, elektronikos ir informacinių technologijų asociacijos ekspertas Martinas Kleimaieris "Die Welt" aiškino: kadangi šildytuvai tiesiog įjungiami į buitinį elektros lizdą, elektros tinklo operatorius negalėtų jų išjungti, net jei grėstų tinklo perkrova.
Vidiniai rezervai
Prancūzijos vyriausybė perspėjo šalies įmones, kad žiemą joms gali tekti sumažinti energijos suvartojimą, net jei šalies gamtinių dujų saugyklos ir bus visiškai užpildytos. Atskiroms ūkio šakoms rengiami taupymo planai. Manoma, kad baudos greičiau pripratins privatų ir visuomeninį sektorių veikiant koncidionieriui sandariau uždaryti duris.
Prancūzija mažiau nei kitos ES šalys priklauso nuo rusiškų dujų tiekimo. Apie trys ketvirtadaliai elektros energijos gaminama atominėse elektrinėse, tačiau jos pramonės sektorius vis dar smarkiai priklauso nuo dujų. Be to, milijonai gyventojų dujas naudoja savo namams šildyti. Dėl šios priežasties išlieka dujų stygiaus žiemą rizika.
„Šiuo metu mūsų strateginių dujų atsargų pajėgumai yra užpildyti yra 80 proc., o tai reiškia, kad iki lapkričio 1 d. pasieksime tikslą – 100 proc.“, – sakė Prancūzijos energetikos transformacijos ministrė Agnes Pannier-Runacher. Ji pripažino, kad visų atsargų gali nepakakti, o ir dienų gali būti šaltų, tad siekiant išvengta dujų tiekimo trikdžių, o vyriausybė ieško alternatyvių šaltinių.
Įtampą kelia ir tai, kad Prancūzijos atominių elektrinių pajėgumai bus mažesni dėl priežiūros darbų ar saugos problemų, tad gali kilti elektros tiekimo nesklandumų. „Tikimės solidarumo, ypač su Vokietija, importuodami elektrą, – pažymėjo ministrė. – Taip pat mes turime paremti Vokietiją dujomis, kurias importuojame per savo suskystintųjų gamtinių dujų terminalus.“
Alternatyvius šaltinius prisiminė ir Austrija. Prireikus vėl būtų pradėta eksploatuoti sustabdyta anglimis kūrenama Melacho elektrinė. Be to, didžiosios įmonės ir elektrinės galės dujas keisti nafta – atitinkamos įrangos pertvarkymo išlaidas padengs valstybė. Rudenį šalyje bus pradėta energijos taupymo kampanija. Tačiau austrai taupo jos nelaukdami. Energetikos ministerijos duomenimis, vien dėl aukštų kainų per pirmąjį šių metų pusmetį dujų suvartota maždaug 7 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai.
Gerokai mažiau dujų suvartota ir Belgijoje, Nyderlanduose. Pastarojoje šalyje, beje, irgi daug vilčių siejama su piliečių sąmoningumu ir disciplina. Apie vietinę alternatyvą – skalūnų dujas – kalbama Estijoje, kur dujų vartojimas jau dabar sumažėjo 16 proc.
Taisyklės ir išimtys
Siekdama taupyti energiją, Ispanijos vyriausybė nutarė taikyti skubias priemones: viešojo sektoriaus pastatuose ir prekybos centruose, kino teatruose, darbo vietose, viešbučiuose, stotyse ir oro uostuose nebus leista nustatyti termostatų iki žemesnės nei 27 °C temperatūros vasarą arba aukštesnės nei 19 °C šilumos žiemą.
Anot ekologinės transformacijos ministrės Teresos Riberos, šie apribojimai galiotų bent iki 2023 m. lapkričio 1 d. Ispanija tikisi pagalbos iš partnerių, nors pati stengsis dujų suvartojimą sumažinti 7 proc.
Taip pat numatytos taisyklės, kad parduotuvės ir įmonės laikytų duris uždarytas naudodamos automatinę sistemą, kuri turi būti įdiegta iki rugsėjo 30 d. Taip siekiama neleisti, kad pro duris išeitų karštas arba šaltas oras.
Nenaudojamų biurų, vitrinų ir paminklų apšvietimas turi būti išjungtas po 22 val., bus tikrinamas kai kurių pastatų energijos vartojimo efektyvumas. T.Ribera paragino privatų sektorių didinti darbą iš namų.
Ar šie apribojimai pakeis ispaniškąjį gyvenimo būdą, privers juos pasilikti namuose kaip tik tuo metu, kai, nusileidus saulei, įprasta traukti į kavines vakarienės ir bendrauti? Ypač tokiomis karštomis dienomis kaip šią vasarą, kai vėsinamos parduotuvės ir užeigos tapo perkaitusių žmonių užuovėja? Tikėtina, kūrybingieji ispanai ras išeičių. Arba – kaip kad viešbučių savininkai – aptiks taisyklėse landų. Minėti apribojimai temperatūrai, pvz., turi būti taikomi ne visoms patalpoms, bet tik tokioms visuomeninėms patalpoms kaip oro uostai, stotys, kultūros objektai, o viešbučių kambariams galioja kitos, ispaniškojo svetingumo, taisyklės: temperatūra gali būti tokia, kokia jaukiausia svečiui.
Italai kol kas linkę labiau lepintis. Viešojo sektoriaus biurus bus leidžiama atvėsinti iki 25 °C, o šildymo temperatūra bus sumažinta nuo 20 iki 19 °C. Be to, svarstoma galimybė šildymo laikotarpį sutrumpinti dviem savaitėmis. Pramonės sektoriuje kol kas neplanuojama taikyti jokių dujų vartojimo apribojimų.
Graikijos biudžetinėse įstaigose patalpų temperatūra per karščius negalės būti žemesnė nei 26 °C, bus gerokai sumažintas gatvių apšvietimas. Be to, šiuo metu vykdoma valstybės ir ES lėšomis finansuojama programa, pagal kurią gyventojai gali pakeisti senus oro kondicionierius ir šaldytuvus naujais energiją taupančiais prietaisais. Be to, ketinama atnaujinti kai kurių anglimis kūrenamų elektrinių darbą, o kitose elektrinėse dujos bus pakeistos į naftą.
Skuba ne visi
Kuo vėsesnis klimatas, tuo racionalesnis požiūris į energetiką ir senesnės taupymo tradicijos. Tokias išvadas leidžia daryti Suomija. Vyriausybės duomenimis, per pastaruosius dešimt metų šalis perpus sumažino dujų suvartojimą, po Rusijos invazijos į Ukrainą – dar daugiau, tad skubiai imtis papildomų priemonių nereikia.
Savo energijos taupymo tikslą skelbia pasiekusi ir Danija. Švedijos energetikos agentūra skatina namų ūkius taupyti energiją naudodama išsamų internetinį vadovą.
Slovėnijos, Latvijos, Bulgarijos ir Čekijos vyriausybės dar rengia gaires energijos taupymo priemonėms įgyvendinti, Čekijoje, Lenkijoje pabrėžiamas savanoriškas reglamento pobūdis. Prieš srovę tradiciškai plaukia tik Vengrija, kurios premjeras Viktoras Orbanas, neseniai užsitikrinęs tolesnį rusiškų dujų tiekimą, kategoriškai atsisako įgyvendinti taupymo susitarimą.
Pramonė demonstruoja išradingumą
Dujų deficito grėsmė Vokietijoje kilo pačiu nepalankiausiu metu: šalies ekonomika atsidūrė ant recesijos slenksčio. IFO tyrimų instituto duomenimis, šalies verslo klimato indeksas, atspindintis ir artimiausio pusmečio prognozes, yra nukritęs iki žemiausio lygio per dvejus su puse metų.
Chemijos pramonės lyderės BASF, kuriai vienai reikia beveik 4 proc. visų importuojamų dujų, vadovas Martinas Brudermülleris dar balandį įspėjo, kad be rusiškos naftos ir dujų kiltų rimčiausia Vokietijos ekonomikos krizė nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Dėl dujų deficito pavojaus varpais skambina net ir Vokietijos laidojimo namų asociacija. Šioje šalyje daugiau nei kitur Europoje kremuojama mirusiųjų – tai lėmė Rytų Vokietijoje susiformavusi tradicija, kurią ilgainiui sustiprino senėjanti visuomenė ir kolumbariumų pranašumai prieš klasikines kapines. Verslo atstovai, be kita ko, siūlo sumažinti vidutinę krosnių temperatūrą, dalį jų apskritai išjungti ar pradėti naudoti elektrą.
Tiesa, anaiptol ne visi ekonomistai Vokietijos ūkio ateitį piešia juodomis spalvomis.
Spaudoje aprašyti pavyzdžiai rodo, kad šalies verslas turi daugiau potencialo ir kūrybiškumo iškant išeities. Pvz., stiklo gamybos kompanija "Schott" iš Vokietijos naftos perdirbimo įmonių įsigijo propano dujų, kad, sutrikus dujų tiekimui, brangūs lydymo rezervuarai nepatirtų nepataisomos žalos.
Tos paties koncerno BASF antroji pagal dydį gamykla Švarchaidėje elektros energijos ir garo poreikį patenkina naudodama mazutą. "Zindelfingeno gamykloje esantis dažymo cechas prireikus gali apsieiti ir be dujų", – rašė FAZ.
Miunchene įsikūrusi BMW kasmet sunaudoja 3500 GWh. Du trečdaliai šios energijos gaunama iš gamtinių dujų, liūto dalis – iš 37 termofikacinių elektrinių Vokietijoje ir Austrijoje. Nepaisant pastangų taupyti, koncernas negalės likti be dujų. Ieškoma alternatyvų, tačiau, FAZ citavo valdybos pirmininką Oliverį Zipsę, "bet kokiu atveju tai bus brangu".
Tvirtinimo detalių milžinas "Würth Group" metalo grūdinimo krosnis bando transformuoti taip, kad jos galėtų naudoti ne dujas, bet elektrą. Pertvarkius tris krosnis per metus būtų galima sutaupyti tiek dujų, kiek jų sunaudoja tūkstantis 80 kv. m gyvenamojo ploto turinčių namų ūkių. Tiesa, geriems ketinimams trukdo reikalingų detalių stygius.
Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokyklos ekonomikos profesorius Benjaminas Molis dar kovą kartu su kolegomis nagrinėjo galimą Rusijos energijos importo draudimo poveikį Vokietijai. Prieita prie išvados: poveikis ekonomikai bus skaudus, bet pakenčiamas.
B.Mollis ir šiandien teigiamai vertina pramonės pastangas ieškoti būdų, kurie padėtų išgyventi žiemą su mažesniu rusiškų dujų kiekiu arba net be jų. Tačiau prisitaikymui reikia laiko. "Būtų buvę galima pasiekti daug daugiau, jei pramonė būtų pradėjusi veikti visu pajėgumu jau kovo mėnesį, o ne iš pradžių užsiėmusi lobizmu", – ekspertą citavo FAZ.
