Bet tarp šalies gyventojų, pajutusių Europos Sąjungos fondų naudą, euroskeptiškos nuotaikos tirpsta, nors ir jie laikosi nuostatos – Briuselis neturi teisės nurodinėti, kaip jo fondų pinigus leisti ir kiek pabėgėlių turėtų priimti Vengrija.

Už Europos Sąjungos skirtus pinigus – daugiau nei šešis milijonus eurų – Vengrijos Porošlo kaime įrengtas didžiausias Europoje gėlo vandens akvariumas, jau priviliojo daugiau nei milijoną turistų. Nauda Europos teikiamos paramos didelė, tai vietiniai pripažįsta, bet jie V. Orbano rinkėjai, todėl, kaip ir jis mano, Briuselis neturi teisės piršti savo taisyklių.

„Jie įveda visokius apribojimus, kelia sąlygas, kaip pinigai turi būti leidžiami. Arba dėl migrantų. Nori pas mus nukreipti, aiškina, kaip turime gyventi“, – sako Zuzana Godo, Porošlo gyventoja.

Nepatinka tik Europos taisyklės, bet ne pinigai. Iš 2014–2020 metų biudžeto Vengrijai skirta 25 milijardai eurų, ji trečia paramos fondų gavėja po Lenkijos ir Rumunijos. Tišos ežero ekocentras turi ambicijų dar plėsti akvariumą,  poilsio parką ir iš Europos Sąjungos užsiprašė 3 milijonų eurų.

Tišos ežeras garsėja gausia paukščių įvairove, taip pat privilioja daugybę turistų, daugiausia vengrų. Nauda didžiulė, bet vietiniai, kaip ir mano jų premjeras: ne Europos pinigai svarbiausi, kad šalies ekonomika būtų plėtojama, o gyventojai taptų turtingesni.

„Tai, ko mums reikia, ne Europos pinigai, o jos rinkos. Pateksime į jos rinkas, uždirbsime savų pinigų. Todėl turime likti Europos Sąjungoje“, – aiškina Vengrijos premjeras V. Orbanas.

Bet Briuseliui pasiūlius daugiau pinigų skirti Italijai ir kitoms šalims, kurių ekonomika nusilpusi, kurios priima daug migrantų, o lėšas Rytų ir Vidurio Europai riboti, Vengrija nepatenkinta, taip pat ir planais mažinti subsidijas žemės ūkiui.

Paskutinė apklausa rodo, kad 75 procentai vengrų – už narystę Europos Sąjungoje. Lyginant su praėjusiais metais – kiek mažiau, o euroskeptikų stovykla keliais procentais ūgtelėjo iki 18 procentų.