JAV prezidento Donaldo Trumpo pastabos, esą jis nėra linkęs toliau didinti muitų Pekinui, taip pat suteikė šiokį tokį atokvėpį, tikintis sušvelnėjusios įtampos tarp dviejų didžiųjų ekonomikų.

Viso pasaulio vyriausybės rikiuojasi į eilę prie derybų stalo, siekdamos sumažinti tarifus, kuriuos D. Trumpas įvedė už tai, ką pats vadina metų metus trukusiu „apiplėšinėjimu“, ir pertvarkyti gamybą.

Japonijos derybininko Ryosei Akazawa vizitas šią savaitę buvo laikomas lakmuso popierėliu, leisiančiu įvertinti JAV lankstumą muitų klausimais.

Trečiadienį R. Akazawa susitiko su D. Trumpu, prekybos atstovu Jamiesonu Greeru ir iždo sekretoriumi Scottu Bessentu. Tiesioginės pažangos pasiekta nebuvo, tačiau balandžio pabaigoje numatytas antras derybų raundas.

Penktadienį JAV ambasadorius Japonijoje George‘as Glassas pareiškė, kad yra „labai optimistiškai nusiteikęs, jog susitarimas bus pasiektas“. Dieną prieš tai D. Trumpas pasidžiaugė „didele pažanga“ derybose.

Viltys, kad daugumą JAV prekybos partneriams pritaikytų priemonių bus galima atšaukti, apmalšino rinkų nerimą, tačiau dėl prezidento polinkio keisti poziciją investuotojai vis dar nesijaučia saugūs.

Ketvirtadienį D. Trumpas suteikė šiek tiek optimizmo pareiškęs, kad neketina toliau didinti muitų Kinijai, nes tai gali sustabdyti dviejų superekonomikų prekybinius santykius, ir pridūrė, jog Pekinas su juo jau susisiekė.

„Mano santykiai su prezidentu Xi (Jinpingu) labai geri, ir manau, kad tokie išliks, – sakė jis. – Be to, jie jau ne kartą patys siūlė derėtis.“

Jo pastabos buvo išsakytos po to, kai „Bloomberg“ pranešė, jog Kinija gali būti atvira dialogui, bet norėtų iš anksto pamatyti kai kurias priemones, įskaitant prieš Pekiną nukreiptų komentarų, kuriuos išsakė kai kurie valdžios atstovai, ribojimą.

Vis dėlto ketvirtadienį Vašingtonas paskelbė naujus uosto mokesčius Kinijoje pastatytiems ir jos valdomiems laivams, siekdamas sustiprinti JAV laivų statybos pramonę ir apriboti Kinijos dominavimą šiame sektoriuje. Tokio sprendimo pagrindas – tyrimas, atliktas Joe Bideno administracijos, tačiau jis gali dar labiau padidinti įtampą.

Po nevienareikšmių Volstrito rezultatų dauguma Azijos rinkų kilo. Tokijas pirmavo, nors duomenys parodė, kad Japonijos infliacija praėjusį mėnesį paspartėjo padvigubėjus ryžių kainoms.

Seulas, Bankokas ir Taipėjus taip pat kilo, o Šanchajus šiek tiek nusmuko. Honkongas, Sidnėjus, Niujorkas, Londonas, Paryžius, Frankfurtas, Singapūras, Mumbajus, Džakarta, Velingtonas ir Manila nedirbo dėl švenčių.

Investuotojai taip pat stebi FED veiksmus po to, kai D. Trumpas supeikė jo vadovą Jerome'ą Powellą, įspėjusį, kad plačiai taikomi muitai „labai tikėtina, sukels bent laikiną infliacijos padidėjimą“.

Prezidentas apkaltino J. Powellą, kad šis nemažina palūkanų normų, kaip tai padarė ECB, ir pareiškė, kad jį reikia „kuo skubiau atleisti“.

Kalbėdamas su žurnalistais Baltuosiuose rūmuose, jis sakė, kad J. Powellas „pasitrauks, jei jam liepsiu“, ir pridūrė: „Aš nesu juo patenkintas. Taip jam ir pasakiau, ir jei norėsiu, kad jis pasitrauktų, jis pasitrauks labai greitai, patikėkite manimi“.

Michaelas Hewsonas iš „MCH Market Insights“ pažymėjo, kad JAV infliacija yra daug didesnė už FED nustatytą dviejų procentų tikslą, o muitų politika lėmė „reikšmingus sukrėtimus JAV ekonomikoje, dėl kurių žlugo vartotojų pasitikėjimas“.

„D. Trumpas didina spaudimą FED kuo skubiau mažinti palūkanų normas, – rašė jis pranešime. – Deja, būtent paties D. Trumpo politika verčia FED daryti pauzę, o J. Powellas įspėjo, kad pats tarifų dydis apsunkina centrinio banko darbą. JAV administracijos sukeltas chaosas taip pat didina verslo susirūpinimą.“

Tuo tarpu Šendžene kotiruojamos Kinijos akumuliatorių gamintojos „CATL“ akcijos nukrito 0,2 proc. po to, kai JAV įstatymų leidėjai pareikalavo Volstrito milžinų „JP Morgan“ ir „Bank of America“ nerengti jos suplanuoto pirminio viešo akcijų pasiūlymo Honkonge.

Laiškuose bankų vadovams Atstovų rūmų komiteto Kinijos komunistų partijos klausimais pirmininkas Johnas Moolenaaras teigė, kad rengdami pirminį viešą akcijų pasiūlymą tiek jie patys, tiek investuotojai susiduria su „reikšminga reguliavimo, finansine ir reputacine rizika“.