„Man kelia susirūpinimą (...) mes turime tvirtus ekonominius tarpusavio ryšius su Kinija“, – interviu savaitraščiui „Die Zeit“ sakė Ch. Lindneris. „Turime diversifikuoti tarptautinius santykius, įskaitant eksportą“, – sakė jis.

Įtampa tarp Kinijos ir Vakarų didėja Pekinui atsisakant pasmerkti Rusijos invaziją į Ukrainą tuo metu, kai Europos Sąjunga ir JAV taiko Maskvai plačias sankcijas. Vokietijos centro kairiųjų vadovaujama vyriausybė gruodį atėjo į valdžią, žadėdama „dialogą ir kietą“ poziciją santykiuose su Kinija, daugiausia dėmesio skirdama žmogaus teisėms, kai ankstesnė administracija vadovavosi prekyba grindžiamu pragmatizmu.

Galbūt atėjo laikas teikti pirmenybę verslo plėtojimui su tais, kurie yra ne tik prekybos partneriai, bet nori būti ir partneriai vertybėse.

„Galbūt atėjo laikas teikti pirmenybę verslo plėtojimui su tais, kurie yra ne tik prekybos partneriai, bet nori būti ir partneriai vertybėse“, – sakė Ch. Lindneris.

2021 m. Kinija ir vėl buvo didžiausia Vokietijos prekybos partnerė, šalių abipusė prekyba siekė 245 mlrd. eurų. Praėjusio mėnesio pabaigoje paskelbta Ifo ekonomikos instituto apklausa parodė, kad 46 proc. Vokietijos gamintojų „pagrindines žaliavas“ gauna iš Kinijos. Iš tų įmonių „beveik kas antra“ planuoja ateityje sumažinti šį importą.

Dar prieš Ukrainos konfliktą Europos Sąjungos santykius su Pekinu draskė virtinė nesutarimų, tarp jų – dėl Kinijos elgesio su uigūrų mažuma ir prievartos, kurios Kinija griebėsi prekybos srityje prieš ES narę Lietuvą dėl Taivano. Vis dėlto ekspertai teigia, kad blokas vis dar nelinkęs pernelyg spausti Pekiną tuo metu, kai sparčiai didėjančios energijos kainos ir infliacija jau kelia didelį ekonominį skausmą.