Vokietijos kanclerė Angela Merkel paragino Europos Sąjungą su privalomomis pabėgėlių perskirstymo kvotomis, faktiškai žengiant tolesnį žingsnį negu numatome Europos Komisijos trečiadienį pateiktuose planuose.

„Mums reikia įpareigojančio susitarimo dėl privalomo pabėgėlių paskirstymo tarp šalių narių pagal sąžiningus kriterijus“, – kanclerė sakė parlamentui.

Ji pridūrė, kad „negalime sakyti, jog pasidalysime fiksuotą skaičių pabėgėlių“ ir kad turėtų būti nustatyta proporcinė sistema, nepriklausoma nuo atvykstančių asmenų skaičiaus.

„Negalime tiesiog užfiksuoti lubų ir sakyti, kad mums nerūpi viskas, kas viršija tą normą“, – sakė A.Merkel.

Pagal Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio (Žano Klodo Junkerio) pristatytą planą ES šalys turėtų pasidalyti 160 tūkst. pabėgėlių.

Dešimtmečius po Antrojo pasaulinio karo tuometės Vakarų Vokietijos vyriausybė skatino imigraciją, spręsdama darbo jėgos stygiaus problemą, tačiau atvykėlius iš kitų šalių, tokių kaip Turkija, Italija ir Graikija, įvardydavo kaip Gastarbeiters (darbininkai svečiai), tikėdamasi, kad jie grįš į savo tėvynes, kai darbas bus atliktas.

A.Merkel sakė, kad Vokietijai dabar reikia laikytis kitokio požiūrio, kai vien per šiuos metus šalis numato priimti rekordinį skaičių – apie 800 tūkst. – atvykėlių, kuriuos traukia gana liberalūs prieglobsčio suteikimo įstatymai ir dosnios socialinės išmokos.

„Tiems, kas atvyksta pas mus kaip prieglobsčio prašytojai arba karo pabėgėliai, reikalinga mūsų pagalba, kad jie galėtų greitai integruotis“, – A.Merkel sakė Vokietijos parlamentui, pridūrusi, kad bus būtina padėti tokiems žmonėms greitai išmokti vokiečių kalbos ir susirasti darbo.

„Daugelis jų taps naujais mūsų šalies piliečiais. Turėtume pasimokyti iš 7-o dešimtmečio patirties, kai prašėme pas mus atvykti gastarbeiter'ius, ir nuo pat pradžių padaryti integraciją prioritetu“, – pridūrė kanclerė.

Tačiau A.Merkel aiškiai leido suprasti, kad žmonės, kurie atvyksta į Europos didžiausią ekonomiką ieškodami vien geresnio gyvenimo, o ne bėgdami nuo persekiojimų arba karų, turėtų būti grąžinami atgal.

„Tie, kas nebėga nuo politinio persekiojimo arba karo, bet atvyksta pas mus dėl ekonominių paskatų, negalės pasilikti Vokietijoje. Kad ir koks būtų sunkus jų asmeninis gyvenimas, tokia yra tiesa, ir mes nesidrovime to pasakyti“, – pabrėžė ji.