Vienas garsus Kremliaus kritikas, buvęs premjeras Michailas Kasjanovas pažėrė kaltinimus savo buvusiam vadovui. Anot jo, Vladimiras Putinas kelerius paskutinius metus laikė buvusį Rusijos prezidentą Borisą Jelciną "auksiniame narve".

Ribojo laisvę

Valdžią V.Putinui perdavęs B.Jelcinas sulaukė beveik tokio pat „dėkingumo“ iš savo įpėdinio, kaip kadaise Vladimiras Leninas sulaukė iš Josifo Stalino. V.Putino nurodymu, anot M.Kasjanovo, buvo klausomasi B.Jelcino pokalbių telefonu. Be to, buvo apribotos jo galimybes susitikti su kitais žmonėmis.

Savo pastabas apie pirmojo demokratiškai išrinkto Rusijos prezidento gyvenimą M.Kasjanovas išsako savo knygos ištraukoje. Ją išspausdino Rusijos opozicijos leidžiamas savaitraštis "Novoje Vremia". Šie teiginiai pagrįsti jo pokalbiais su B.Jelcinu likus keliems metams iki buvusio prezidento mirties 2007 m.

B.Jelcinas atsistatydino 2000 metais, o naujuoju šalies prezidentu tapo V.Putinas, per kurio dvi kadencijas valstybė pradėjo griežčiau kontroliuoti visuomenės gyvenimą, o Rusijos santykiai su Vakarų šalimis pašlijo.

Klausėsi pokalbių

Pasak M.Kasjanovo, B.Jelcinas nusivylė V.Putino politika ir jautėsi esantis izoliuotas savo rezidencijoje Pamaskvėje. Buvusiam šalies vadovui taip pat atrodė, kad jo telefono pokalbių klausomasi.

"Jie klausosi visų mano telefonų", - B.Jelcinas sakė per vieną iš pokalbių su M.Kasjanovu, nurodoma knygos ištraukoje.

B.Jelcinas taip pat patarė buvusiam premjerui prieš paskambinant kaskart nusipirkti naują mobilųjį telefoną, kad išvengtų sekimo.

M.Kasjanovas pridūrė, jog V.Putinas kartą yra nurodęs jam pasakyti kitiems ministrų kabineto nariams nesilankyti pas B.Jelciną, nes jų vizitai skaudina buvusį prezidentą ir kenkia jo sveikatai.

"Šis prašymas buvo draugiško pobūdžio, tačiau iš esmės tai buvo įsakymas: nuo šiol niekam negalima matytis su B.Jelcinu", - prisiminė buvęs premjeras.

Ne vertas net komentaro

M.Kasjanovo teigimu, B.Jelcinas supyko, kai V.Putinas nusprendė buvusio prezidento 75-ojo gimtadienio proga organizuoti oficialią ceremoniją Kremliuje, į kurią galėjo patekti tik kviestiniai svečiai. „B.Jelcinas norėjo neformalaus pokylio savo namuose, - rašoma jo knygos ištraukoje. - Manau, būtent tada jis galiausiai suprato, kad gyvena kaip kalinys auksiniame narve." Taip pat XIX a pradžioje nuo politikos ir bendražygių buvo izoliuotas proletariato vadas V.Leninas.

M.Kasjanovas, kuris buvo Rusijos premjeras 2000-2004 m., tačiau buvo nušalintas V.Putino ir vėliau tapo įnirtingu jo politikos kritiku. V.Putino atstovas spaudai paneigė M.Kasjanovo pareiškimus. "Kasjanovo interviu nelaikau vertu komentuoti", - sakė atstovas Dmitrijus Peskovas. V.Putinas šiuo metu yra Rusijos premjeras, tačiau daugelis jį tebelaiko pagrindiniu šalies vairininku.

Pripažino laimėjimus

Nepasitenkinimą V.Putinu išreiškė ir buvęs TSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas. Jis priekaištavo Rusijos premjerui dėl to, kad jis „per anksti pradėjo kelti 2012m temą“ ir kad padarė tai labai nedemokratiškai. Pasak buvusio TSRS vadovo, visa jo teiginių esmė, kad jie „susitars“ su prezidentu Dmitrijumi Medvedevu dėl to kas bus kitas Rusijos vadovas. „Jeigu ir reikia su kuo nors tartis, tai tik su rinkėjais, - sakė jis. - Nemanau, kad tai teisinga.“

Buvęs prezidentas pripažino, kad per V.Putino valdymą buvo nemažai pasiekta. „Jis paveldėjo labai sunkią šalį“, - sakė M.Gorbačiovas. Drauge politikas pabrėžė, kad visgi nemažai galimybių buvo prarasta. "Mes nesugebėjome pasinaudoti iš naftos gautu pelnu, kad išspręstumėme pagrindinį klausimą - šalies modernizacijos. Modernizacijos klausimus - ne tik ekonomikos, bet ir socialinėje sferoje neįmanoma išspręsti be tautos dalyvavimo. To nepasieksi komandomis, administravimo metodais. Tai pasiekti galima tik demokratizuojant šalį", - sakė buvęs TSRS prezidentas.

Vieno kraujo

Interviu BBC M.Gorbačiovas taip pat pavadino V.Putino kontroliuojamą „Vieningą Rusiją“ „bloga komunistų partijos kopija“. Anot jo, šalis turi eiti demokratinių permainų keliu.

"Judėjimas šiuo keliu suaktyvina žmones. Jie pradeda kritikuoti valdžios veiksmus, kartais išeina į gatves reikalaudami teigiamų permainų", - sakė M.Gorbačiovas. Tačiau nomenklatūra, anot jo, neskuba diegti demokratinių procedūrų ir institutų.

M.Gorbačiovo kritiką išprovokavo neseniai diskusijos klubui „Valdaj“ duotas V.Putino atsakymas. Į klausimą ar premjeras ketina konkuruoti su D.Medvedevu per 2012 m. rinkimus, jis atsakė: „Argi mes konkuravome 2008 m.? Štai ir 2012 m. nekonkuruosime. Mes susitarsime, nes mes vieno kraujo ir tų pačių politinių pažiūrų žmonės“, - pasakė V.Putinas.

Vėliau D.Medvedevas interviu Šveicarijos žiniasklaidai pareiškė, jog sutinka su premjero požiūriu. "Žmonėms labai svarbus tas kodas, kurį jie įgyja vaikystėje. Šiuo požiūriu mes tikrai esame to paties kraujo žmonės.", - sakė D.Medvedevas.

Konkurencinė kova prasidėjo

D.Medvedevo šalininkai pradėjo kampaniją, kurios tikslas - neleisti Vladimirui Putinui laimėti 2012 m. prezidento rinkimų. Jeigu jis vėl vadovaus šaliai, tai galimybė būti perrinktam D.Medvedevui atsiras tik 2024 m., kai V.Putinui jau bus beveik 72 metai. D.Medvedevo šalininkų nuomone, geriausias būdas išvengti tokio scenarijaus - atvira konkurencija tarp V.Putino ir D.Medvedevo per rinkimus.

Nors abu lyderiai dar nepradėjo atviros kovos, jų komandos jau seniai konkuruoja tarpusavyje. Analitikai tviritna, jog konkurencijos ženklų galima įžvelgti analizuojant D.Medvedevo sprendimus ir siūlymus. Neseniai prezidentas pasiūlė parlamentui palengvinti partijų gyvenimą ir suteikti joms daugiau įgaliojimų. Tokia liberalizacijos politika prieštarauja ilgai kurtai V.Putino valdžios vertikalei.

Ekspertai taip pat įžvelgia konkurencinę abiejų lyderių komandų kovą skiriant „savo“ žmones į postus, dėl televizijos kontrolės ir t.t. Šioje konkurencinėje kovoje, anot ekspertų, lemiamą vaidmenį gali suvaidinti trečia jėga - komunistų partija. Manoma, kad komunistai labiau linkę palaikyti D.Medvedevą.