Praeito penktadienio balsavimo metu nuspręsta dėl visų 174 vietų žemuosiuose parlamento rūmuose: „Fianna Fail“, turinti 48 vietas, gerokai aplenkė pagrindinę opoziciją – kairiųjų nacionalistų partiją „Sinn Fein“ (39 vietos), o „Fine Gael“ liko trečia (38 vietos).

Tačiau parama žaliesiems – buvusiai trečiajai koalicijos partnerei – subyrėjo visiškai.

Tuo metu kraštutinės dešinės kandidatams nepavyko laimėti nei vieno mandato.

Žaliųjų partija surinko vos 3 proc. balsų – tai stiprus nuosmukis nuo 2020-aisiais surinktų 7 proc., kai jie jungėsi prie koalicijos.

Partijos lyderis Rodericas O'Gormanas išgelbėjo žaliuosius nuo visiško nušlavimo – jis liko vienintelis iš 12 parlamentarų, išsaugojęs savo vietą.

Analitikai teigia, jog žalieji dažnai likdavo dviejų didesnių koalicijos narių atpirkimo ožiu.

„Nepopuliarūs įstatymai“

Sekmadienį R. O'Gormanas reporteriams teigė, jog partija nei kiek nesigaili stojusi į koaliciją.

Vis dėlto jis pripažino, jog nerimauja dėl tam tikrų aiškiai žaliųjų politikos krypčių, kurias pristatė būdamas valdžioje.

Nors šiai partijai gana sėkmingai pavyko prastumti klimatą saugančių įstatymų, ji tapo plačiai siejama su didesniais degalų akcizais.

Gyvenimo išlaidoms tapus svarbiausiu rinkėjų rūpesčiu, jos politika imta laikyti pavojinga rinkiminiu laikotarpiu.

„Būdami maža partija, žalieji visada laikėsi nesaugioje pozicijoje“, – sakė Eoinas O'Malley, Dublino miesto universiteto politologas.

„Būtent jie buvo atsakingi už daugumą nepopuliarių įstatymų, o aplinkosaugininkams jie prasikalto, nes siekė kompromisų, nors būnant valdžioje tai neišvengiama“, – pridūrė jis.

„Jie išlošė 2020-aisiais, nes tuo metu tapo madingi, tačiau tokia minkšta parama ištirpo, kai partiją ėmė kaltinti dėl kylančių energijos kainų“, – E. O'Malley teigė naujienų agentūrai AFP.

Situacija atspindi panašius žaliųjų partijų nuosmukius visoje Europoje.

„Darėme tai, kuo tikime, tai mums kainavo, bet toks yra politikos pasaulis“, – teigė R. O'Gormanas.

„Klimato problemos nepradings, tad kaip partija mes irgi nepradingsime“, – sakė jis.

Žaliųjų partija buvo beveik nušluota 2011-aisiais, po kadencijos valdžioje su „Fianna Fail“.

„Airijos koalicinėse vyriausybėse dalyvaujančios mažosios partijos turi aukoti daugiau savo pagrindinių politikos vizijų dėl vyriausybės programos“, – teigė politikos analitikė Gail McElroy iš Dublino Trejybės koledžo.

„Už tokį negebėjimą išpildyti pažadų rinkėjai kituose rinkimuose partijas baudžia“, – pridūrė ji.

Kraštutinė dešinė neprasilaužė

Šiuos rinkimus žymi ir tai, jog pirmą kartą nei vienas kraštutinės dešinės kandidatas nepateko į parlamentą.

Airija yra viena iš kelių Europos Sąjungos (ES) narių, kurios neturi įsitvirtinusios kraštutinės dešinės partijos.

Tačiau šiuose rinkimuose imigracija taip pat pirmą kartą tapo stipriai figūruojančiu klausimu.

Šiuo metu, apie 20 proc. Airijos 5,4 mln. gyventojų yra gimę užsienyje.

Prieglobsčio prašymai pasiekė rekordinius lygius nuo 2002-ųjų.

Apie 110 tūkst. ukrainiečių taip pat atvyko į Airiją nuo plataus masto Rusijos invazijos 2022-aisiais. Tai vienas didžiausių pabėgėlių skaičių visoje Europoje, lyginant su pačios valstybės populiacija.

Stiprėjančios prieš imigraciją nukreiptos nuotaikos sukėlė protestus tarp darbininkų klasės ir kaimo bendruomenių, kurie kartais peraugdavo į smurtą.

Birželį į vietos tarybas buvo išrinkti penki kandidatai, agituojantys daugiausia už antiimigracines ir ultrakonservatyvias programas – tai pirmieji kraštutinių dešiniųjų atstovai Airijos institucijose.

Tačiau per visuotinius rinkimus ultranacionalistų balsai išsibarstė tarp įvairių mažų partijų ir nepriklausomų kandidatų.

„Buvo tiek daug prieš imigrantus nusiteikusių kandidatų, kad jie suskaldė rinkėjus“, – sakė E. O'Malley AFP.

Nei vienas kraštutinės dešinės kandidatas nei vienoje rinkimų apygardoje nelaimėjo daugiau nei 4 proc. balsų.

„Daugelis kandidatų buvo pernelyg ekstremalūs, todėl imigracija susirūpinusiam žmogui buvo sunku balsuoti šiuo pagrindu“, – sakė jis.

Šis klausimas rinkėjams tapo mažiau svarbus ir prieš rinkimus, kai pagrindinės partijos pažadėjo sugriežtinti migracijos politiką.

Penktadienį surengta balsavusiųjų apklausa parodė, kad būstas ir benamystė, pragyvenimo išlaidos ir sveikatos apsauga buvo laikomi svarbesniais už imigraciją veiksniais, darančiais įtaką rinkėjų apsisprendimui.

Tik 6 proc. apklaustųjų teigė, kad imigracija buvo svarbiausias veiksnys, lėmęs jų balsavimą.