V. Zelenskis pirmadienį Londone ir Briuselyje surengė derybas su Europos lyderiais, JAV prezidentui Donaldui Trumpui toliau spaudžiant Kyjivą sudaryti susitarimą.
D. Trumpas apkaltino V. Zelenskį, kad šis net neskaitė pirminių jo administracijos pasiūlymų, kuriuos Ukrainos sąjungininkai vadino pernelyg palankiais Rusijai.
V. Zelenskis sakė, kad po savaitgalį vykusių JAV ir Ukrainos derybų Vašingtono 28 punktų planas buvo sutrumpintas iki 20 punktų.
Ukrainos ir Europos pareigūnai „ketina dirbti su šiais 20 punktų“, – pirmadienį internetu vykusioje spaudos konferencijoje sakė V. Zelenskis.
„Mums nepatinka kai kurie dalykai, su kuriais grįžo mūsų partneriai. Nors šis klausimas susijęs ne tiek su amerikiečiais, kiek su rusais“, – teigė jis.
„Bet mes tikrai dirbsime ir, kaip jau sakiau, rytoj (antradienį) vakare padarysime viską, kad nusiųstume savo nuomonę šiuo klausimu JAV“, – tvirtino prezidentas.
Pagal Vašingtono planą Ukraina turėjo atiduoti Rusijai jos neužimtų teritorijų mainais į saugumo pažadus, kurie neatitinka Kyjivo siekių įstoti į NATO.
V. Zelenskis nurodė, kad žemių klausimas ir tarptautinės saugumo garantijos yra du pagrindiniai nesutarimus keliantys klausimai.
„Ar mes numatome teritorijų atidavimą? Pagal Ukrainos įstatymus, mūsų konstituciją ir tarptautinę teisę mes neturime teisės to daryti. Neturime ir jokios moralinės teisės“, – sakė V. Zelenskis.
„Svarbiausia yra žinoti, ką mūsų partneriai bus pasirengę daryti naujos Rusijos agresijos atveju. Šiuo metu nesame gavę jokio atsakymo į šį klausimą“, – sakė V. Zelenskis.
„Tvirtos saugumo garantijos“
V. Zelenskis susitiko su popiežiumi Leonu XIV jo užmiesčio rezidencijoje Kastel Gandolfe netoli Romos, o vėliau antradienį susitiks su Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni.
G. Meloni nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios 2022 metų vasarį yra ištikima Kyjivo rėmėja, nors viena iš jos koalicijos sąjungininkių, Matteo Salvini partija „Lyga“, yra nusiteikusi skeptiškiau.
Roma yra nusiuntusi ginklų Ukrainai, tačiau tik naudojimui šalies viduje, gynybai. G. Meloni taip pat atmetė galimybę siųsti karius į galimas Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos pasiūlytas stebėsenos pajėgas.
Italijos vyriausybė praėjusią savaitę atidėjo sprendimą dėl karinės pagalbos Ukrainai atnaujinimo, o dabartinis leidimas baigsis gruodžio 31 dieną. Pranešama, kad M. Salvini suabejojo, ar tokio sprendimo reikia atsižvelgiant į naujas derybas.
Tačiau G. Meloni tuo metu tvirtino, jog „kol vyksta karas, darysime, ką galime, kaip visada darėme, kad padėtume Ukrainai apsiginti“.
Pirmadienį V. Zelenskis Londone susitiko su Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos vadovais, o po to išvyko į Briuselį derybų su Europos Sąjungos (ES) ir NATO vadovais.
„Ukrainos suverenitetas turi būti gerbiamas. Ukrainos, kaip pirmosios mūsų Sąjungos gynybos linijos, saugumas turi būti užtikrintas ilgalaikėje perspektyvoje“, – po pirmadienio susitikimo sakė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas po susitikimo Londone socialiniame tinkle „X“ parašė, kad „rengiame tvirtas saugumo garantijas ir priemones Ukrainos atstatymui“.
E. Macronas teigė, kad pagrindinis klausimas – rasti „konvergenciją“ tarp Europos, Ukrainos ir Jungtinių Valstijų pozicijų.
Nuo pat grįžimo į valdžią sausio mėnesį D. Trumpas dėl Ukrainos dažnai keitė nuomonę, iš pradžių priekaištaudamas V. Zelenskiui, kad šis nėra dėkingas už JAV paramą.
Tačiau D. Trumpas taip pat nusivylė tuo, kad pastangos įtikinti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nutraukti karą nedavė rezultatų, ir neseniai įvedė sankcijas Rusijos naftos įmonėms.
Naujausi komentarai