Suomių užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto (Peka Havistas) įteikė oficialius stojimo dokumentus JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui (Entoniui Blinkenui) – NATO steigiamosios sutarties saugotojui.

„Gavę šį stojimo dokumentą, dabar galime paskelbti, kad Suomija yra 31-oji Šiaurės Atlanto sutarties narė“, – sakė A. Blinkenas per ceremoniją NATO būstinėje Briuselyje.

Šią ceremoniją parodė suomių visuomeninis transliuotojas „Yle“.

A. Blinkenas pasveikino Suomijos prisijungimą prie NATO kaip istorinę dieną ir teigė, kad tai įvyko dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino karo Ukrainoje.

„Norėčiau pasakyti, kad tai galbūt yra vienintelis dalykas, už kurį galime padėkoti Putinui, nes jis dar kartą paskatino tai, kam, kaip jis teigia, norėjo užkirsti kelią Rusijos agresija“, – sakė A. Blinkenas.

Kiek vėliau skambant Suomijos himnui mėlynos ir baltos spalvų Šiaurės šalies vėliava iškelta prie kitų sąjungininkių vėliavų – tarp Estijos ir Prancūzijos – priešais NATO būstinę Briuselyje.

Scanpix nuotr.

„Stipriausi draugai ir sąjungininkai pasaulyje“

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas irgi pasveikino Suomiją.

Jis taip pat sakė, kad Rusijos prezidentas „norėjo užtrenkti NATO duris. Šiandien mes parodome pasauliui, kad jam nepavyko, kad agresija ir bauginimas neveikia“.

„Suomija dabar turi stipriausius draugus ir sąjungininkus pasaulyje“, – sakė jis.

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) savo ruožtu sakė: „Tai puiki diena Suomijai, ir noriu pasakyti, kad tai svarbi diena NATO.“

Kremlius antradienį Suomijos narystę NATO pavadino „pasikėsinimu į mūsų saugumą“ ir pareiškė, kad tai yra „naujausias padėties pablogėjimas“.

„NATO plėtra yra pasikėsinimas į mūsų saugumą ir Rusijos nacionalinius interesus“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Rusija reaguodama imsis atsakomųjų priemonių, pareiškė Kremlius.

Pasak D. Peskovo, „tai verčia mus imtis atsakomųjų priemonių... taktiniu ir strateginiu požiūriais“.

Norėčiau pasakyti, kad tai galbūt yra vienintelis dalykas, už kurį galime padėkoti Putinui, nes jis dar kartą paskatino tai, kam, kaip jis teigia, norėjo užkirsti kelią Rusijos agresija.

Prieš daugiau kaip metus Kremliaus pradėta didelio masto invazija į Ukrainą supurtė Europos saugumo sanklodą ir paskatino Suomiją bei jos kaimynę Švediją atsisakyti dešimtmečius vykdytos neprisijungimo politikos.

Sąjungininkės Turkija ir Vengrija – kiekviena dėl savų priežasčių – vilkino Suomijos stojimą ir iki šiol blokuoja Švedijos narystę.

Praėjusią savaitę Turkijos parlamentas pašalino paskutinę kliūtį Suomijos įstojimui.

Bet kuriuo atveju ratifikavimo užbaigimas greičiau nei per metus yra greičiausias įstojimo procesas per Aljanso pastarųjų metų istoriją.

Švedijos perspektyvos

Ukraina taip pat siekia narystės NATO, tačiau Vakarų diplomatai sako, kad tai vis dar tolima perspektyva.

„Nėra geresnio strateginio sprendimo, kaip užtikrinti strateginį saugumą euroatlantiniame regione, nei Ukrainos narystė Aljanse“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Tuo tarpu NATO narės sako dabar daugiausia dėmesio skiriančios tam, kad suteiktų Ukrainai ginkluotę ir paramą, kurios jai reikia karui su Rusija laimėti.

Prisijungusiai Suomijai ima galioti ir Šiaurės Atlanto sutarties 5-asis straipsnis dėl kolektyvinės gynybos, skelbiantis, kad vienos ar kelių NATO valstybių narių užpuolimas bus laikomas visų Aljanso narių užpuolimu.

Kaip tik šios garantijos Suomijai reikia, nusprendė šalies lyderiai, matydami Rusijos prezidento Vladimiro Putino niokojamą karą Ukrainoje.

Vis dėlto Suomijos įstojimas Aljansui yra ne vien džiugus momentas, nes tikėtasi, kad tuo pačiu metu galės prisijungti ir Švedija.

Budapeštas ir Ankara, galiausiai sutikę patvirtinti Helsinkio paraišką, vis dar blokuoja Stokholmo stojimą.

Švedija vengrų lyderiui Viktorui Orbanui – vienam svarbiausių V. Putino sąjungininkų Europoje – neįtiko išreiškusi nerimą dėl teisinės valstybės padėties Vengrijoje.

Turkiją Stokholmas supykdė atsisakydamas išduoti dešimtis asmenų, kuriuos turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) sieja su nesėkmingu 2016 metų bandymu įvykdyti perversmą ir dešimtmečius trunkančia kurdų kova už nepriklausomybę.

NATO diplomatai tikisi, kad R. T. Erdoganas taps sukalbamesnis, jei gegužę įvyksiantys rinkimai bus jam sėkmingi, ir kad Švedija galės prisijungti prieš liepą Vilniuje rengiamą NATO viršūnių susitikimą.

S. Niinisto antradienį pareiškė, kad Suomija nenuilstamai sieks užtikrinti Švedijos narystę NATO.

„Suomijos narystė nėra visavertė be Švedijos narystės. Darbas dėl greitos Švedijos narystės tęsiamas nepaliaujamai“, – sakoma S. Niinisto pareiškime.