Įtampa auga

Konfliktas tarp Amerikos liberaliosios žiniasklaidos ir Baltųjų rūmų gilėja. Kova įsiplieskė ir Prancūzijoje, kur jau ne už kalnų prezidento rinkimai.

Įtampai augant, Nacionalinio fronto (NF) vadovė Marine Le Pen pareiškė, kad prancūzų liberalioji žiniasklaida isteriškai palaiko centristą Emmanuelį Macroną.

"Netikrų naujienų" sąvoką pradėjo vartoti ir kiti NF atstovai – vienas iš jų yra Florianas Philippot. Dešiniąja M. Le Pen ranka tituluojamas politikas sukritikavo Prancūzijos naujienų agentūrą AFP už jos sudarytą infogramą apie kandidatų į prezidentus pažiūras.

Kairysis kandidatas į prezidentus Jeanas Lucas Melenchonas taip pat apkaltino radiją "France Inter" nesąžiningumu. Kliuvo ir tai pačiai agentūrai AFP dėl jos paskelbtų dviejų, J.L.Melenchono įsitikinimu, melagingų istorijų apie jo požiūrį į Siriją ir Rusijos įsitraukimą į karą toje šalyje.

Pagaliau veiksmo netrūksta ir Lietuvoje – Valstiečių ir žaliųjų sąjungos Seime frakcijos vadovas Ramūnas Karbauskis taip pat žeria daug kritikos dominuojančiai žiniasklaidai.

"Akivaizdu, kad viena iš žiniasklaidos grupių veikia pagal iš anksto parengtą planą, jo įgyvendinimui negailėdama didelių lėšų, kurios galbūt ją pasiekia iš finansiškai stiprių interesų grupių, nenorinčių pokyčių alkoholio kontrolės ar kitose sferose. Naudojami metodai nebijant pažeisti netgi baudžiamosios teisės nustatytų ribų. Melas, patyčios, gandai liejasi be perstojo, žmonės neteisėtai sekami. Kaltinimai tokie absurdiški, kad net nesinori į juos reaguoti", – neseniai pastebėjo politikas.

"Lietuvoje yra daug puikių žurnalistų ir aš gerbiu jų pastangas informuoti visuomenę bei motyvuotai kritikuoti valdžią. Tačiau kai kurie save žurnalistais vadinantys žmonės diskredituoja ne tik save, bet ir visą žiniasklaidą", – pridūrė jis.

Griežtesnis tonas

Istorikas Patrickas Evenas teigė, kad politikų kritika žurnalistams nėra kažkas nauja, nors dabartinės kritikos tonas – gerokai griežtesnis nei anksčiau.

"Išpuoliai prieš žurnalistus nėra nieko nauja, jų galima būdavo ir XX a. 4-ajame dešimtmetyje, – tvirtino jis. – Buvę Prancūzijos prezidentai Francois Mitterrand'as, Georges Pompidou ir Charles De Gaulle'is taip pat kritikuodavo žiniasklaidą. Tačiau dabar padėtis yra agresyvesnė."

Paklaustas, kodėl, jo nuomone, auga susipriešinimas tarp žiniasklaidos ir politikų, P.Evenas atkreipė dėmesį į tai, kad "visuomenė laikosi vis blogesnio požiūrio politikų atžvilgiu, kaip ir žurnalistai, todėl viena pusė kaltina kitą".

Nesibaigiančios žurnalistų ir politikų rietenos lemia, kad auga visuomenės nepasitikėjimas pačia žiniasklaida.

Lietuvoje, pavyzdžiui, žiniasklaida nepasitiki apie 27,2 proc. gyventojų. Taip teigia sociologai, atlikę apklausą. Pernai gruodį nepasitikinčių žiniasklaida buvo 19 proc., o šių metų sausį – 23,4 proc.

Įmonės "Vilmorus", kuri atliko apklausą, vadovas Vladas Gaidys pripažino, kad vasario mėnesio nepasitikėjimo žiniasklaida rodiklis – rekordiškai didelis.

Tiesa, pasitikėjimas lietuviška žiniasklaida, remiantis apklausa, kol kas reikšmingai nesumenko – ja tebepasitiki apie 38 proc. (sausį – 39,5 proc.).

Nereikšmingos naujienos

Žurnalistas Aurimas Perednis pabrėžė, kad jo nestebina žemėjantis lietuvių pasitikėjimas žiniasklaida – anot jo, "visame pasaulyje žiniasklaida išgyvena pasitikėjimo krizę".

"Matome, kas vyksta JAV, kai prezidentas paskelbė dalį įtakingos žiniasklaidos net Amerikos žmonių priešais, neįleidžia į spaudos konferencijas. Lietuvoje irgi jaučiamas nusivylimo didėjimas", – kalbėjo jis.

A.Perednio nuomone, po rinkimų lietuviška žiniasklaida ir kai kurios "elito grupės" buvo itin iš anksto kritiškos "valstiečių" atžvilgiu.

Matome, kas vyksta JAV, kai prezidentas paskelbė dalį įtakingos žiniasklaidos net Amerikos žmonių priešais, neįleidžia į spaudos konferencijas. Lietuvoje irgi jaučiamas nusivylimo didėjimas.

"Daug etikečių, trolingo, išankstinio nusistatymo. Gana greitai pasipylusi aštri kritika, naujos valdžios klaidų rodymas natūraliai sukėlė dalies žmonių, balsavusių už "valstiečius", susierzinimą ir atvirą pyktį. Be to, kritikos tonas neretai buvo gana agresyvus ir įžeidus. Tai galėjo žeisti ir balsavusius rinkėjus. Visuomenė, ypač vyresnė jos dalis Lietuvoje, yra jautri tokiam tonui", – pastebėjo A.Perednis.

Be kita ko, anot žurnalisto, dalis visuomenės vertino žiniasklaidos kritiką kaip labai nereikšmingą.

"Daug žmonių, bent mano klausytojų, erzino, kad temų pasirinkimas buvo visuomenei mažai aktualus. Daugybė skambučių: "kiek jūs čia apie tuos paltus kalbėsit", "ar dar nenusibodo apie tas panas". Žmones piktino, kad primetama labai nereikšminga tematika", – pažymėjo A.Perednis ir pridūrė, kad neretai dalis tų, kurie "turi savo rankose mikrofoną, bando primesti savo tiesą, nevengia būti šališki, rodyti išankstinę nuomonę, dėl to vyksta natūrali piliečių atmetimo reakcija".

D.Trumpo kova

Baltųjų rūmų atstovas spaudai Seanas Spiceris neseniai sukėlė liberaliosios Amerikos žiniasklaidos nepasitenkinimą, kai neįleido į spaudos konferenciją CNN ir "The New York Times" reporterių.

Baltųjų rūmų durys liko užvertos BBC, "The Los Angeles Times" ir kitiems nuolatos D.Trumpo administraciją kritikuojantiems bei Hillary Clinton per rinkimų kampaniją palaikiusiems leidiniams ir televizijoms.

Konservatyviosios pakraipos žiniasklaidos organizacijos, tarp jų "Fox News", "One America News Network" ir "Breitbart News" buvo leista dalyvauti toje konferencijoje.

D.Trumpas taip pat pareiškė, kad neketina dalyvauti kasmet rengiamuose korespondentų pietuose, kurie vyks balandžio 29 d.

"Šiemet aš nedalyvausiu Baltųjų rūmų korespondentų asociacijos pietuose. Palinkėkite visiems viso ko geriausio, ir puikaus vakaro!" – parašė D.Trumpas tviteryje.