Rusija: reikia JT pritarimo

Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad bet kokius planus suformuoti saugumo zoną Sirijoje, kaip to reikalauja Turkija, turi patvirtinti Jungtinės Tautos (JT).

„Sprendimą dėl tokių zonų turi priimti JT Saugumo Taryba“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Aleksandaras Lukaševičius, kurį cituoja naujienų agentūra „Interfax“.

NATO: sprendimo ant stalo dar nėra

Klausimas dėl buferinės zonos įkūrimo Sirijoje, už kurį pasisako Turkija, kol kas nėra svarstomas tarp NATO šalių, ketvirtadienį pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

„Aptarėme šį klausimą šiandien per mūsų susitikimą, – J.Stoltenbergas sakė po derybų Ankaroje su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu (Mevliutu Čavušohlu). – Jo dar nebuvo ant jokių NATO diskusijų stalo – tai nėra klausimas, dėl kurio būtų diskutuojama NATO viduje.“

JAV: buferinės zonos kurti neketinama

Baltieji rūmai trečiadienį paneigė, jog planuojama įkurti saugią zoną prie Turkijos ir Sirijos sienos, kai tokiam pasiūlymui palaikymą išsakė Prancūzija, o JAV ir Didžiosios Britanijos diplomatai teigė, kad tokią idėją verta išnagrinėti.

„To šiuo metu nesvarstome“, – Baltųjų rūmų atstovas Joshas Earnestas (Džošas Ernestas) sakė žurnalistams.

Anksčiau JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) pažymėjo, jog „buferinės zonos idėja yra; ją verta labai nuodugniai išnagrinėti“.

Turkija ragino nustatyti buferinę zoną, kuri leistų apsaugoti jos sienas, taip pat užtikrintų bent kiek didesnį saugumą Sirijos kurdams, besitraukiantiems nuo atakuojančių džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) kovotojų. Ankaros poziciją palaikė Prancūzija.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) „suteikė savo palaikymą šiai idėjai ... įkurti buferinę zoną tarp Sirijos ir Turkijos, kurioje būtų įkurdinti ir saugomi perkeltieji asmenys“, sakoma Eliziejaus rūmų pranešime.

o derybų su J.Kerry Britanijos užsienio reikalų sekretorius Philipas Hammondas (Filipas Hamondas) sakė, kad jo šalis taip pat „aiškinasi“ šią galimybę.

„Turėtume kartu su kitais savo sąjungininkais ir partneriais pasiaiškinti, ką reikštų buferinė zona – kaip veiktų tokia koncepcija. Tačiau aš, aišku, dabartiniame etape to nenorėčiau atmesti“, – pridūrė jis.

Toks žingsnis žymėtų reikšmingą žingsnį Amerikos kariniame angažavimesi tame regione, bet Valstybės departamento atstovė Jen Psaki (Džen Saki) taip pat paneigė prielaidą, jog buferinė zona galėtų būti įkurta artimiausiu laiku. Ji pabrėžė, jog toks sprendimas būtų susijęs su daugeliu iššūkių.

Vašingtonas mielai diskutuos dėl šio klausimo su savo sąjungininkai, vykstant „aktyviems debatams, ... nes Turkija ir kitos šalys vėl yra suinteresuotos tokiomis diskusijomis“, aiškino J.Psaki.

„Nors kol kas nesvarstome, kaip tai gali būti įgyvendinta, tai nereiškia, kad neplėtojame diskusijų apie įvairias galimybes, įskaitant pasiūlymus ir idėjas“, – ji sakė žurnalistams.

J.Psaki neigė, kad B.Obamos administracija siunčia prieštaringus signalus, sakydama: „Mes niekada nebuvome to atmetę. Esame atviri savo partnerių pasiūlymams, ir tikiuosi, kad toliau tai darysime.“