Būtų gaila, jeigu Putinas dalyvautų Pergalės dienos parade Kryme

Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį pareiškė, kad būtų „gaila“, jei Rusijos prezidentas „pasinaudotų“ pergalės Antrajame pasauliniame kare minėjimu savo apsilankymui Kryme.

A.Merkel atsakė į vieno žurnalisto klausimą apie žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, kad Vladimiras Putinas gali dalyvauti gegužės 9 dienos kariniame parade, pirmą kartą apsilankydamas kovą Rusijos aneksuotame Kryme.

Pasak jos, ši data – kai Rusija ir buvusios Sovietų Sąjungos šalys mini pergalės prieš nacistus Antrajame pasauliniame kare metines – yra „neįtikėtinai svarbi“.

A. Merkel sakė, kad prieš ketverius metus ji pati lankėsi Maskvoje gegužės 9 dieną, nes jai buvo svarbu parodyti, kad jos šalis išmoko istorijos pamoką.

„Todėl, paprasčiausiai, galiu tik pasakyti, kad man gaila, jog šia diena yra pasinaudojama paradui šiame konflikto rajone surengti“, – sakė A.Merkel spaudos konferencijoje, kurioje taip pat dalyvavo šalyje viešintis Kipro prezidentas Nikas Anastasiadis (Nicos Anastasiades).

Rusijos dienraštis „Kommersant“ ir Gazeta.ru praėjusio mėnesio pabaigoje pranešė, kad V.Putinas gali dalyvauti gegužės 9 dienos kariniame parade pergalei Antrajame pasauliniame kare paminėti Sevastopolyje, kuriame yra Rusijos pajėgų Juodosios jūros flotilė.

A.Merkel, kuri pastaruoju metu dėl neramumų Ukrainoje reguliariai palaiko ryšį su V.Putinu, pabrėžė būtinybę diplomatiniais būdais užbaigti Ukrainos krizę, dėl kurios Rusijos santykiai su Vakarų šalimis pasiekė nematytą lygį nuo Šaltojo karo laikų.

„Mes neišspręsime tokio konflikto... karinėmis priemonėmis. Todėl svarbu labai intensyviai išnaudoti diplomatines galimybes“, – sakė ji.

Praėjusią savaitę po derybų Vašingtone A.Merkel ir JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) perspėjo, kad Rusija gali sulaukti tiesioginių ir skaudžių ekonominių sankcijų, jeigu bus sužlugdyti vėliau šį mėnesį numatyti Ukrainos prezidento rinkimai.

A.Mekel antradienį sakė, kad tokios sankcijos „pačios nereiškia (krizės) pabaigos“, bet pridūrė, jog Vakarai yra joms pasiruošę, jei prireiks“.

Pasak A.Merkel, svarbu, kad visos ES narės nusiųstų tą pačią žinią Rusijai. Vokietijos vadovė pridūrė, kad 28 šalių Bendrija yra „pajėgi veikti“.

ES ir JAV jau dukart įvedė sankcijas Maskvai, tačiau ekonominių sankcijų Rusija išvengė. Naujos sankcijos trečiai pagal dydį ES prekybos partnerei kol kas atidėtos, kai kurioms rytinėms ES šalims ir didžiausioms Vokietijos kompanijoms baiminantis Kremliaus rūstybės.

Ukraina prašo Vakarų pagalbos prezidento rinkimams gegužės 25 dieną užtikrinti

Ukrainos užsienio reikalų ministro pareigas einantis Andrijus Deščycia antradienį Vienoje paprašė tarptautinės bendruomenės padėti užtikrinti prezidento rinkimus gegužės 25 dieną, nepaisant Maskvos remiamų provokacijų.

„Paprašėme partnerių padaryti viską, kas įmanoma, kad būtų pašalintos išorinės grėsmės ir provokacijos, kurias remia Rusija Ukrainoje, kad šie rinkimai įvyktų laisvu ir demokratiniu būdu“, – sakė A.Deščycia po Europos Tarybos susitikimo dėl Ukrainos krizės, kuris vyko Vienoje.

Anksčiau jis sakė, kad Ukraina yra pasiruošusi naujam derybų ratui Ženevoje politinei krizei su Rusija deeskaluoti, jeigu Maskva palaikys gegužės 25 dieną vyksiančius prezidento rinkimus.

„Jeigu Rusija yra pasiruošusi įsipareigoti palaikyti šiuos rinkimus, eliminuoti šią grėsmę ir eliminuoti savo paramą ekstremistiniams elementams Ukrainoje, mes esame pasirengę dalyvauti tokiame derybų rate“, – sakė jis per spaudos konferenciją po Europos Tarybos susitikimo dėl Ukrainos krizės Vienoje.

A.Deščycia sakė, kad jo vyriausybė galėtų palaikyti kitą Ženevos derybų ratą, jeigu visos šalys sutartų įgyvendinti jame priimto dokumento sąlygas.

„Tačiau... Ukrainos prioritetas yra surengti prezidento rinkimus“, – pareiškė jis.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį pareiškė, kad būtų „neįprasta“ rengti prezidento rinkimus Ukrainoje tuo metu, kai vyriausybė siunčia kariuomenę kautis su dalimi savo piliečių.

Kalbėdamas Vienoje po Europos Tarybos susitikimo, S.Lavrovas sakė, kad pasiūlymai surengti naujas tarptautines derybas Ženevoje, siekiant sumažinti įtampą Ukrainoje, prilygtų „vaikščiojimui ratais“ ir kad tokių derybų pažanga būtų įmanoma tik tuo atveju, jeigu į jas būtų įtraukti rusakalbių regionų atstovai.

Rusijos Dūmos pirmininkas perspėja dėl „genocido“ Ukrainoje

Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Sergejus Naryškinas antradienį lankydamasis Serbijoje pareiškė, kad Ukrainoje vykdomas genocidas, Vakarams perspėjant dėl galimo pilietinio karo šalyje.

„Mes susiduriame su tikru genocidu, su rusų ir ukrainiečių tautų genocidu jau dabartiniame XXI amžiuje“, – sakė žemųjų parlamento rūmų Valstybės Dūmos pirmininkas forume dėl dialogo neramiajame Balkanų regione.

„Vykdoma baudžiamoji operacija prieš žmones, reikalaujančius apsaugoti žmogaus teises ir federalizuoti šalį (Ukrainą)“, – sakė S.Naryškinas, atvykęs vienos dienos vizito į tradiciškai Rusiją palaikančią Serbiją.

Šis jo pareiškimas nuskambėjo po Kijevo vyriausybės pajėgų ir prorusiškų kovotojų naujų kruvinų susirėmimų Ukrainos rytinėje ir pietinėje dalyse.

Ukraina sako esanti pasirengusi naujam derybų ratui, jeigu Rusija palaikys rinkimus

Ukraina yra pasiruošusi naujam derybų ratui Ženevoje, siekiant deeskaluoti politinę krizę su Rusija, jeigu Maskva palaikys gegužės 25 dieną vyksiančius prezidento rinkimus, antradienį pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministro pareigas einantis Andrijus Deščycia.

„Jeigu Rusija yra pasiruošusi įsipareigoti palaikyti tuos rinkimus ir eliminuoti šią grėsmę, ir eliminuoti savo paramą ekstremistiniams elementas Ukrainoje, mes esame pasirengę dalyvauti tokiame derybų rate“, – sakė jis spaudos konferencijoje po Europos Tarybos susitikimo dėl Ukrainos krizės, kuris vyko Vienoje.

A.Deščycia sakė, kad jo vyriausybė galėtų palaikyti kitą Ženevos derybų ratą, jeigu visos šalys sutartų įgyvendinti jame priimto dokumento sąlygas. „Tačiau... Ukrainos prioritetas yra surengti prezidento rinkimus“, – pareiškė jis.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį pareiškė, kad būtų „neįprasta“ rengti prezidento rinkimus Ukrainoje tuo metu, kai vyriausybė siunčia kariuomenę kautis su dalimi savo piliečių.

Kalbėdamas Vienoje po Europos Tarybos susitikimo, S.Lavrovas sakė, kad pasiūlymai surengti naujas tarptautines derybas Ženevoje, siekiant sumažinti įtampą Ukrainoje, prilygtų „vaikščiojimui ratais“ ir kad tokių derybų pažanga būtų įmanoma tik tuo atveju, jeigu į jas būtų įtraukti rusakalbių regionų atstovai.

Ukrainoje Donecko oro uoste vėl leidžiama lėktuvams kilti ir tūpti

Ukrainos pietrytiniame Donecko miesto vėl atidarytas oro uostas, pranešė antradienį jo administracija, kuri tos pačios dienos rytą buvo sustabdžiusi visus skrydžius, nepaaiškinusi tokio sprendimo priežasties.

„Ukrainos valstybinės aviacijos administracijos nurodymu Donecko tarptautinis oro uostas vėl priima ir išleidžia lėktuvus vidaus ir tarptautinėmis linijomis nuo 15 val. 30 min.“, – pažymima oro uosto pranešime.

Oro uostas buvo uždarytas didėjant įtampai rytų Ukrainoje, kur kariuomenė kaunasi su prorusiškais sukilėliais dėl daugiau nei 12 miestų kontrolės.

Ukrainoje abiem konflikto šalims laidojant žuvusiuosius, šalis toliau ritasi karo link

Ukrainoje abiem konflikto šalims laidojant žuvusiuosius, šalis toliau ritasi karo link, o Rusijos ir vieningos Ukrainos šalininkai kaltina vieni kitus draskant valstybę.

Antradienį ryte Rytų ir Pietų Ukrainoje buvo ramu, tačiau kelios dienos, pareikalavusios daugiausiai aukų nuo pat separatistinio sukilimo pradžios, transformavo Ukrainos konfliktą, sugriežtino pozicijas ir paliko mažai galimybių taikiam sprendimui.

Separatistų kontroliuojamame Kramatorske Rytų Ukrainoje, kurį praėjusį savaitgalį puolė ukrainiečių pajėgos, gatvėmis, kur tebestovi barikados iš padangų ir medžių kamienų, buvo nešamas 21 metų slaugytojos Julijos Izotovos karstas. Procesijos kelias buvo nubarstytas raudonais gvazdikais.

Prie Švč.Trejybės cerkvės septyni dvasininkai vadovavo maldai už moterį, pakirstą didelio kalibro kulkų, kurias, kaip mano miestiečiai, paleido ukrainiečių kariai.

„Jie į mus šaudė. Kodėl? Todėl, kad nenorime gyventi su fašistais?“ – klausė 58 metų Sergejus Fominskis, kuris verčiasi darydamas nuotraukas dokumentams ir kuris su žmona atėjo į laidotuves.

„Mes ne vergai. Prieš nieką nesiklaupiame“, – sakė jis.

Tuo tarpu Juodosios jūros uostamiestyje Odesoje, kuri anksčiau buvo taikus, daugiaetninis miestas ir kur penktadienį žuvo per 40 žmonių – daugiausiai nuo vasario mėnesio, kai buvo nuverstas prorusiškas Ukrainos prezidentas, iš mikroautobuso buvo iškeltas atviras Andrejaus Biriukovo karstas, kuris buvo nuneštas į gatvės kampą, kur velionis buvo nušautas.

35 metų Ukrainos vienybės šalininkas A.Biriukovas žuvo tą dieną, kai šimtai prorusiškų aktyvistų, ginkluotų kirviais, grandinėmis ir šaunamaisiais ginklais, užpuolė ukrainiečių demonstraciją, o vakare prorusiški separatistai užsibarikadavo pastate, kuris buvo padegtas ir kur žuvo dešimtys žmonių.

Prie karsto stovėjo apie 50 žmonių, kurie dėjo ant jo gvazdikus ir rožes. Plevėsavo Ukrainos vėliava, per garsiakalbį skambėjo patriotinė daina apie kritusius didvyrius.

Giminaičiai verkė, viena jauna moteris raudodama parkrito ant kelių. Vieta, kur tas vyras žuvo, buvo pažymėta gėlėmis ir Ukrainos vėliavėlėmis.

„Vyriausybė nesugebėjo apsaugoti savo pačios žmonių. Milicija baisiai susimovė“, – sakė 56 metų Nikita su geltonos ir melsvos – Ukrainos vėliavos – spalvų raiščiu ant rankos.

Penktą dešimtį metų einantis Sergejus taip pat atėjo atiduoti pagarbos velioniui. Jis sakė, kad smurtas „buvo importuotas į Odesą“.

„Mes didžiavomės Odesa kaip unikalia vieta, kur žmonės gyvendavo taikiai, nepriklausomai nuo savo įsitikinimų, religijos ir rasės, – sakė jis. – Dabar visa tai dingo“.

Pastarąsias kelias dienas vyriausybės pajėgos intensyvino puolimą rytuose, kur separatistai sukilėliai iki šiol tvirtai laikosi savo pagrindinėje tvirtovėje Slovjansko mieste. Kovotojams netgi pavyko numušti tris Ukrainos karinius sraigtasparnius.

Vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas antradienį nuurodė, kad per 30 separatistų žuvo per susirėmimus Slovjansko prieigose, tačiau jokie kiti šaltiniai šio skaičiaus nepatvirtino. Sukilėliai, kurie išprovokavo kautynes pirmadienį, iš pasalų atakavę vyriausybės pajėgas, tvirtino, kad žuvo tik keturi jų bendražygiai.

Vakarų šalys tvirtina, kad sukilimui vadovauja Rusijos agentai ir kad Maskva kursto smurtą, skleisdama propagandą per Rusijos televizijos kanalus, kurie Kijevo vyriausybę įvardija „fašistais“.

„Kai kada atrodo, kad Rusija iš naujo kovoja Antrajame pasauliniame kare. Visur fašizmas; visur priešai. Mobilizuojamos istorijos dvasios“, – Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas (Karlas Biltas) parašė socialiniame tinkle „Twitter“.

Ukrainos rinkimai vykstant karinei operacijai bus „neįprasti“, sako Rusija

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį pareiškė, kad būtų „neįprasta“ rengti prezidento rinkimus Ukrainoje tuo metu, kai vyriausybė siunčia kariuomenę kautis su dalimi savo piliečių.

Kalbėdamas Vienoje po Europos Tarybos susitikimo, S.Lavrovas sakė, kad pasiūlymai surengti naujas tarptautines derybas Ženevoje, siekiant sumažinti įtampą Ukrainoje, prilygtų „vaikščiojimui ratais“ ir kad tokių derybų pažanga būtų įmanoma tik tuo atveju, jeigu į jas būtų įtraukti rusakalbių regionų atstovai.

Ukrainoje didėja susirėmimų aukų, perspėjama dėl pilietinio karo grėsmės

Ukrainos pajėgoms puolant prorusiškų separatistų kontroliuojamą Slovjansko miestą aukų skaičius padidėjo mažiausiai iki 34, antradienį pranešė pareigūnai, skambant naujiems perspėjimams dėl pilietinio karo grėsmės ir uždarius pagrindinį to regiono oro uostą.

Ukrainą gali apimti „chaosas ir pilietinio karo grėsmė“, pareiškė Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas), atspindėdamas karštligiškas Europos pastangas sudaryti sąlygas diplomatiniam sprendiniui, kol dar ne per vėlu.

Baiminamasi, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali įsakyti surengti invaziją į kaimyninę šalį, prisidengiant „taikdariška“ misija.

Tačiau JAV generolas Philipas Breedlove'as (Filipas Bridlavas), vadovaujantis NATO karinėms operacijoms Europoje, sakė, kad Rusijos specialiosios pajėgos, kurios, Vakarų šalių nuomone, jau yra slapta dislokuotos, „gali įvykdyti jo (V.Putino) uždavinius rytų Ukrainoje“ be būtinybės siųsti reguliariąją kariuomenę.

Kijevas ir jo šalininkai Vakaruose įsitikinę, jog Maskva pirmiausiai siekia užtikrinti, kad Ukrainos rytuose ateinantį sekmadienį būtų surengtas „referendumas“ dėl didesnės autonomijos, tačiau sužlugdyti pastangas surengti nacionalinius prezidento rinkimus dviem savaitėmis vėliau.

Artėjant šiems terminams, Ukrainos vyriausybė pirmadienį suintensyvino pastangas sutriuškinti sukilėlius Slovjansko mieste, turinčiame per 110 tūkst. gyventojų ir tapusiame pagrindine prorusiškų separatistų tvirtove.

Vienas Slovjanske esantis naujienų agentūros AFP žurnalistas sakė, kad daugiau nei 110 tūkst. gyventojų turinčio miesto centre antradienio rytą buvo labai ramu, tačiau svarbiausių maisto produktų ir kitų prekių atsargos sparčiai senka.

Prieš Kijevo vyriausybę nusistatę gyventojai gatvėse krovė automobilių padangas ir rąstus, turinčius sulėtinti bet kokį armijos puolimą.

Rusija, kuri galiausiai pripažino savo kariuomenę Kryme prieš tame regione paskubomis surengtą referendumą dėl nepriklausomybės, dabar neigia, kad jos specialiosios pajėgos veikia rytų Ukrainoje.

Maskva tikina, kad šis sukilimas yra natūrali priešiška reakcija į Ukrainos vyriausybę, atėjusią į valdžią po to, kai Kijeve kelis mėnesius vykę audringi gatvių protestai privertė pasitraukti Kremliaus palaikomą prezidentą Viktorą Janukovyčių. Rusija taip pat kaltina Ukrainos valdžią „kariaujant prieš savo žmones“.

Ukrainos armijos laikinasis vadas paskirtas į nuolatines pareigas, vykstant puolimui prieš separatistus

Ukrainos laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas antradienį pasirašė įsaką, skiriantį į nuolatines pareigas laikinąjį sausumos kariuomenės vadą, vykstant puolimui prieš prorusiškus separatistus šalies rytuose.

O.Turčynovas oficialiai paskyrė generolą leitenantą Anatolijų Pušniakovą armijos vadu. Šias pareigas jis buvo laikinai paskirtas eiti po to, kai ankstesnis armijos vadas buvo atleistas sausį, ankstesnei Kremliaus palaikomai vyriausybei stengiantis sutriuškinti demonstrantus, reikalavusius glaudesnio suartėjimo su Europos Sąjunga (ES).

Odesos srityje gimęs A.Pušniakovas yra baigęs Charkovo karinę tankų mokyklą ir karo akademiją. Sovietų Sąjungos laikais jis kovėsi Afganistano kare.

Ukrainos pajėgos per susirėmimus Slovjanske nukovė per 30 separatistų

Daugiau nei 30 prorusiškų separatistų žuvo per susirėmimus netoli sukilėlių tvirtove tapusio Ukrainos rytinio Slovjansko miesto, antradienį pranešė vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas.

„Pagal mūsų vertinimus, teroristai prarado daugiau nei 30 žmonių“, – A.Avakovas parašė socialiniame tinkle „Facebook“.

Tuo tarpu viena grupė Ukrainos pajėgų kovotojų pateko prorusiškų sukilėlių pasalą netoli Slovjansko. Per tą susirėmimą žuvo keturi ukrainiečiai kariai, o dar 20 buvo sužeisti, nurodė A.Avakovas.

Pirmadienį prorusiški sukilėliai pranešė, kad per susirėmimus žuvo keturi jų kovotojai.

Pasak A.Avakovo, tarp sukilėlių yra kovotojų iš Rusijos ir Čečėnijos, taip pat iš Maskvos kovą aneksuoto Krymo.

Ukrainos kariuomenė pirmadienį suintensyvino puolimą sukilėlių užimtame mieste, mėgindama susigrąžinti kontrolę rytiniame regione, krečiamame prorusiško separatizmo bangos.

Pirmadienį pareigūnai nurodė, kad tarp aukų buvo karių ir kad buvo numuštas vienas atakos sraigtasparnis.

Vienas Slovjanske esantis naujienų agentūros AFP žurnalistas sakė, kad daugiau nei 110 tūkst. gyventojų turinčio miesto centre antradienio rytą buvo labai ramu, tačiau svarbiausių maisto produktų ir kitų prekių atsargos sparčiai senka, kariškiams veržiant apsiausties žiedą.