Šios industrijos pelnas siekia 1 mlrd. dolerių, o namų ūkiai už tokius vaikų „pasirodymus“, pvz., per „Skype`ą“, uždirba 5–200 dolerių. Beje, vaikai turi prisitaikyti ir prie klientų paklausos: rytais jie dirba Europos ir Amerikos klientams, pavakare – Australijos, pasakojama LRT RADIJO laidoje „Pasaulio laikas“.

Išnaudojimą skatina technologijos

Kai Filipinų policija patikrino vieno kambario butą, kambaryje jie rado tris nuogas lovoje gulinčias mergaites – vienuolikos, septynerių ir trejų metų amžiaus. Kitame kambario gale stovėjo dviejų mergaičių motina, o kitos – teta, moters vyriausia trylikametė dukra sėdėjo prie kompiuterio ir rašė. Kompiuteryje buvo įjungta kamera, o jo ekrane matėsi trys baltaodžiai vyrai, stebintys vaizdą kambaryje.

Prieš policijos reidą į nuskurdusį kaimą buvo infiltruota agentė, kuri apsimetė Japonijoje sekso paslaugas teikiančia filipiniete. Moteris užmezgė kontaktą su vaikais, žaidžiančiais gatvėje, vėliau – su jų tėvais. Agentė vaikams ir jų tėvams pasirodė kaip viena iš jų, dirbančių toje pačioje sekso industrijoje. Greitai agentė sužinojo, kokiais būdais vaikai yra seksualiai išnaudojami. „Pirmą kartą išgirdome, kad tėvai patys pasirenka išnaudoti savo vaikus ir internete už pinigus rodo jų nuogų vaizdus“, – sakė prostitute apsimetusi moteris.

Šią operaciją policija įvykdė 2011 m. ir tuomet tikėjosi, kad tai – tik vienetinis atvejis. Vėliau paaiškėjo, kad šeimų, nusprendžiančių išnaudoti savo vaikus, yra ir daugiau. Ir ne tik viename kaime, bet ir kitose Filipinų vietose.

Šiandien Jungtinės Tautos tvirtina, kad Filipinuose yra 10 tūkst. vaikų, įtrauktų į vietinę vaikų seksualinio išnaudojimo industriją, kurios pelnas siekia 1 mlrd. dolerių. Kai kuriose šalies dalyse ištisos bendruomenės įsitraukusios į šį nelegalų verslą, kurį paskatino technologijų plėtra, išaugęs interneto greitis ir lengvesni tarptautiniai pervedimai.

Vietos policija, tyrėjai, bendraudami su Interpolu, sutelkė savo jėgas, kad pažabotų šią industriją, mat 2016 m. paskelbti kovos su internete plintančiu seksualiniu vaikų išnaudojimu.

Tarptautinės vaikų teises ginančios organizacijos teigia, kad Filipinai sukūrė ypač palankią dirvą tokio pobūdžio nusikaltimams plisti – šalyje įsišaknijęs skurdas, tačiau besivystantys Filipinai turi gerą priėjimą prie interneto. Kita priežastis – Filipinuose plačiai vartojama anglų kalba, kas labai palengvina tarptautiniuose kanaluose užmegzti kontaktą su potencialiais klientais. Sunku nusakyti šito nelegalaus verslo mastą, nes jis paplitęs individualiuose namų ūkiuose, kurie uždirba nuo 5 iki 200 dolerių už vadinamąjį nepilnamečių „pasirodymą“. Vaikai priversti prisitaikyti prie klientų paklausos, rytais jie dirba Europos ir Amerikos klientams, pavakare – Australijos.

Vertina kaip normalų dalyką

2015 m. iš visų Filipinuose užfiksuotų interneto nusikaltimų 80 proc. sudarė seksualinis vaikų išnaudojimas virtualioje erdvėje. Tarptautinės nevyriausybinės organizacijos, analizuojančios šią išnaudojimo industriją, aptiko, kad, pavyzdžiui, viena dešimtmetė mergaitė turėjo apie tūkstantį klientų iš daugiau nei 70 šalių. Vis dėlto vietos policijai labai sunku susekti ir nuteisti tokio nelegalaus verslo kūrėjus. Filipinuose asmenys, vykdę nusikaltimus, buvo nuteisti tik du kartus, o didžioji dalis bylų neišspręstos.

Ankstesnes vaikų seksualinio išnaudojimo formas, pavyzdžiui, nuotraukų kėlimą į internetą, buvo galima susekti ir nustatyti nusikaltimo šaltinį, tačiau dabar vaikai išnaudojami naudojantis „Skype`o“ ryšiu per vaizdo pokalbius, ką susekti daug sunkiau.

Vaikai, išnaudojami savo tėvų, sunkiai supranta nusikaltimo pobūdį ir į išnaudojimą žiūri kaip į normalų dalyką. Grįžtant prie 2011 m. istorijos, kur mama „Skype`o“ ryšiu vyrams leido stebėti savo vaikus ir dukterėčią, visi šeši šeimos vaikai buvo pervežti į vaikų, patyrusių prievartą, centrą, o jų motina nuteista ir įkalinta.

Atliekant terapinį nuo seksualinio išnaudojimo nukentėjusių vaikų gydymą, paaiškėjo, kad vaikai seksualinį išnaudojimą priima kaip normą. Vyriausi vaikai psichologams papasakojo, kad jų gyvenimas, pradėjus rengti vaizdo „pasirodymus“ per „Skype`ą“, gerokai pagerėjo, pagaliau jie turėjo maisto, galėjo nusipirkti drabužių. Maža to, paaiškėjo, kad, sužinoję iš kaimynų vaikų apie šį verslą, patys paaugliai pasiūlė užsiimti nelegaliu verslu ir tokius virtualius pasirodymus klientams iš užsienio rengdavo net ir be tėvų. Trylikametė mergaitė prisipažino, kad tai ji, o ne jos mama internete kalbėjo su pedofilais ir ieškojo kontaktų, nes tik ji mokėjo anglų kalbą.

Psichologai ir socialiniai darbuotojai susiduria su iššūkiu tokiems vaikams išaiškinti, kad jie tampa seksualinio išnaudojimo aukomis, o jų tėvai, leisdami ar ragindami tai daryti, daro nusikaltimą. Tarptautinės vaikų teises ginančios organizacijos imasi kampanijų kaimuose, stengdamosi tėvams ir vaikams paaiškinti apie seksualinio išnaudojimo pasekmes ir psichologinę žalą vaikams, tačiau jų atstovai pripažįsta, kad kol kas situacija Filipinuose ne gerėja, o blogėja.