Jungtinių Tautų Saugumo Taryba atidėjo balsavimą dėl Srebrenicos žudynių pripažinimo genocidu, kai Rusija pagrasino vetuoti atitinkamą dokumento projektą, nors Serbijos premjeras paragino siekti susitaikymo praėjus dviem dešimtmečiams po šių skerdynių.

Balsavimas dėl Didžiosios Britanijos parengto dokumento projekto, kuriame smerkiami 1995 metų liepos 11-osios įvykiai Srebrenicoje - kruviniausios skerdynės Europoje po Antrojo pasaulinio karo, per kurias Bosnijos serbų pajėgos išžudė 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų, buvo atidėtas iki trečiadienio.

15-a narių turinti Saugumo Taryba vylėsi šią savaitę pirmą kartą oficialiai pripažinti šias žudynes genocidu, Bosnijai rengiantis šeštadienį minėti 20-ąsias įvykių Srebrenicoje metines.

„Derybos buvo sunkios. Diskusijos vyko iki paskutinės minutės“, - sakė Britanijos diplomatinės misijos prie JT atstovas spaudai po to, kai antradienį balsavimas buvo dukart atidėtas.

„Atsižvelgiant į metinių svarbą, esame pasirengę siekti kiek įmanoma platesnės (Saugumo) Tarybos narių paramos. Viliamės, kad (balsavimo) atidėjimas leis mums tai padaryti“, - pridūrė jis.

Bosnijos serbų lyderiai spaudė Rusiją blokuoti JT rezoliucijos projektą, teigdami, kad jis yra „antiserbiškas“, nes apima tik žudynes, vykusias paskutiniais kruvino 1992-1995 metų Bosnijos karo mėnesiais.

Serbijos ir Bosnijos serbų politikai neigia Srebrenicoje, kuri tuo metu buvo JT saugomas anklavas, vykdytų žudynių mastą, nors du tarptautiniai tribunolai įvardijo jas kaip genocidą.

Nesutarimai dėl JT rezoliucijos projekto vėl išryškino susiskaldymą į priešingas stovyklas per Balkanų karus, kai Rusija gynė etninius serbus ir Serbiją, t. y. brolišką slavų ortodoksų tautą, o Vakarų šalys rėmė Bosnijos musulmonus bei katalikišką Kroatiją.

Maskvos ambasadoriaus prie JT pavaduotojas Piotras Iljičiovas dokumento projektą pavadino „kurstančiu nesantaiką“ ir sufokusuotu „tik į vieną konflikto pusę“.

Bosnijos serbų lyderis Miloradas Dodikas genocidą Srebrenicoje pavadino „melu“ ir kaltino Britaniją, esą ji, „remdamasi melagingomis deklaracijomis ir ataskaitomis, mėgina užfiksuoti Jungtinėse Tautose, kad prieš musulmonus buvo vykdomas genocidas“.

Tuo tarpu Serbijos vyriausybės vadovas Aleksandras Vučičius antradienį pareiškė, jog dalyvaus savaitgalį vyksiančiame Srebrenicos žudynių 20-ųjų metinių minėjime, siekdamas skatinti susitaikymą, tačiau tautinės kaltės dėl šių žudynių visgi nepripažino.

„Atėjo laikas parodyti, kad esame pasirengę susitaikymui ir pasiruošę nulenkti galvas prieš kitų žmonių aukas“, - sakė premjeras žurnalistams.

Generolo Ratko Mladičiaus vadovaujamos Bosnijos serbų pajėgos JT saugomą Srebrenicos anklavą užėmė 1995 metų liepos 11 dieną, ir tai vėliau tapo vienu iš tamsiausių istorijos puslapių šiame kare, nusinešusiame 100 tūkst. žmonių gyvybių.

Anklavą saugoję lengvai ginkluoti olandų taikdariai negalėjo pasipriešinti R.Mladičiaus vadovaujamoms pajėgoms, kurios atskyrė vyrus ir berniukus nuo moterų, suvarė juos į sunkvežimius ir nugabenusios į mišką išžudė, o aukų kūnus suvertė į masinius kapus.

Tarptautinis tribunolas buvusiai Jugoslavijai ir Tarptautinis Teisingumo Teismas yra pripažinę Srebrenicos žudynes genocidu.