Iškėlė sąlygas dėl Rusijos pagalbos
Ukraina antradienį paskelbė sąlygas, kuriomis 280 krovininių automobilių gabenama Rusijos pagalbos siunta galėtų būti įleista į konflikto draskomą rytinę Ukrainą.
Kijevo pareigūnai pareiškė, kad sustabdys Rusijos koloną pasienyje, bet leis iškrauti krovinį, kuris tada bus atgabentas į Rytų Ukrainą su Raudonojo Kryžiaus išsinuomotu transportu.
„Mes neleisime, kad (pagalbą) lydėtų Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija arba Rusijos kariai“, - sakė prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Valerijus Čalas.
Savo ruožtu Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos atstovas Andrijus Lysenka sakė, kad ta kolona nebuvo sertifikuota Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (TRKK).
„Tas konvojus nėra sertifikuotas konvojus. Jo nesertifikavo Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, - sakė jis. - Jokios karinės struktūros neturi teisės lydėti humanitarinės pagalbos konvojų, ypač į kitą valstybę“.
Pasak šaltinių, Ukrainos pasienį kolona turėtų pasiekti trečiadienį.
Tai sukėlė nerimą Ukrainai ir Vakarų šalims, kurių lyderiai sako, kad Rusija gali pasinaudoti šia iniciatyva kaip pretekstu pasiųsti savo karius į prorusiškų separatistų kontroliuojamą teritoriją.
Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas patvirtino, kad kol kas šiai misijai nebuvo pritarta.
Be to, Raudonasis Kryžius, turintis koordinuoti šią operaciją, sakė neturintis jokios informacijos, ką veža tie sunkvežimiai ir kur jie vyksta.
„Mums dar reikia gauti daugiau informacijos, kad galėtume judėti toliau“, - sakė komiteto atstovė Anastasija Isjuk Ženevoje.
Tuo tarpu buvęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma naujienų agentūrai „Interfax“ sakė, kad Maskva, Kijevas ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) sutarė, jog pagalba turėtų patekti į Luhanską per vyriausybės kontroliuojamą Charkovą.
Pasak jo, Rusijos siunčiamą krovinys bus gabenamas prižiūrint Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui (TRKK) ir lydimas ESBO atstovų.
Tačiau ESBO nurodė, jog derybos dėl jos dalyvavimo pagalbos misijoje tebevyksta.
Krovinys turi būti patikrintas
Rusijos humanitarinę pagalbą į rytinę Ukrainą gabenančios kolonos krovinys turi būti kruopščiai patikrintas, siekiant įsitikinti, kad jis nėra skirtas politiniams tikslams, antradienį pareiškė Europos Sąjungos (ES) humanitarinės pagalbos vadovė.
Rusijos kolona, gabenanti maistą, vandenį ir kitokią pagalbą į Rytų Ukrainą, kur vyriausybės pajėgos supa prorusiškus kovotojus, pajudėjo antradienį, tačiau Kijevas sako neleisiantis šiai kolonai patekti į šalies teritoriją.
Raudonasis Kryžius turėtų iškrauti šį krovinį ir perkelti jį į kitus automobilius.
Vakarų vyriausybės perspėjo Maskvą nemėginti pasinaudoti šia operacija kaip priedanga karinei intervencijai.
„Labai svarbu, kad humanitarinės pagalbos pristatymas bet kur ir bet kieno vykdomas atitiktų neutralumo, nešališkumo ir nepriklausomybės principus, o tarptautinės humanitarinės organizacijos būtų tos, kurios... padeda krizės paveiktiems žmonėms“, – sakė ES humanitarinės pagalbos komisarė Kristalina Georgijeva, atsakydama į klausimą apie Rusijos humanitarinę operaciją.
„Neturi būti siekiama jokių politinių arba kokių nors kitų tikslų, – sakė ji spaudos konferencijoje. – Humanitarinės pagalbos (krovinio) turinys privalo būti būtent humanitarinė pagalba ir negali būti, akivaizdu, priimamas už tikrą pinigą.“
Europos Komisija antradienį pranešė, kad skiria 2,5 mln. eurų humanitarinei pagalbai – dėl kovų rytinėje Ukrainoje namus palikusių žmonių pastogei, maistui ir sveikatos priežiūrai.
Kelia nerimą „vienašališka“ Rusijos misija Ukrainoje
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) antradienį Rusijos vadovui Vladimirui Putinui pareiškė jaučiantis „didžiulį susirūpinimą“ dėl galimos „vienašališkos“ Maskvos misijos Ukrainoje.
„Prezidentas pabrėžė didžiulį susirūpinimą, kurį sukėlė vienašališkos Rusijos misijos Ukrainos teritorijoje galimybė“, – sakoma F.Hollande'o buiro pranešime, paskelbtame po Prancūzijos lyderio pokalbio telefonu su V.Putinu.
F.Hollande'as sakė, kad humanitarinė operacija Ukrainos teritorijoje „galėtų vykti tik tuo atveju, jeigu Ukrainos nacionalinės institucijos duotų savo sutikimą – tiek dėl misijos formato, tiek dėl to, kaip ji turėtų būti vykdoma“.
„Ji turi būti vykdoma daugiašaliu pagrindu ir prižiūrint Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus Komitetui“, – pridūrė Eliziejaus rūmai.
Neleis įvažiuoti pagalbos kolonai iš Rusijos
Ukrainos saugumo atstovas antradienį pareiškė, kad Rusijos humanitarinės pagalbos kolona, siunčiama į Rytų Ukrainą, nebus įleista į šalies teritoriją.
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos atstovas Andrijus Lysenka sakė, kad ta kolona nebuvo sertifikuota Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto (TRKK).
Antradienio rytą 280 Rusijos sunkvežimių iš Pamaskvio išvažiavo Ukrainos pasienio link – kitą dieną po to, kai buvo susitarta dėl tarptautinės humanitarinės pagalbos misijos.
Tačiau Raudonasis Kryžius, turintis koordinuoti šią operaciją, sakė neturintis jokios informacijos, ką veža tie sunkvežimiai ir kur jie vyksta. Tai sukėlė nerimą Ukrainai ir Vakarų šalims, kurių lyderiai sako, kad Rusija gali pasinaudoti šia iniciatyva kaip pretekstu pasiųsti savo karius į prorusiškų separatistų kontroliuojamą teritoriją.
Koloną Ukrainoje lydės ESBO atstovai
Didelę humanitarinės pagalbos siuntą sunkvežimių kolona, antradienį išvažiavusi iš Rusijos į pilietinio karo krečiamą rytų Ukrainą, bus lydima Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovų, kai atvyks į Ukrainos teritoriją, nurodė šiam procesui tarpininkaujantis buvęs lyderis.
Buvęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma sakė naujienų agentūrai „Interfax“, kad Rusijos siunčiamas krovinys, taip pat pagalbos siuntos iš Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos (ES), bus gabenamos prižiūrint Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui (TRKK) ir lydimos ESBO atstovų per šiaurės rytų Ukrainą į Luhansko miestą.
Tai gali būti „priedanga“ įsiveržimui
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas (Loranas Fabiusas) antradienį pareiškė, kad 280 Rusijos sunkvežimių kolona, važiuojanti į rytų Ukrainą, gali būti Maskvos mėginimas sukurti pagrindą įkurti nuolatinį kontingentą kaimyninėje šalyje.
„Turime būti itin atsargūs, nes tai gali būti priedanga rusams įsikurti netoli Luhansko ir Donecko bei pareikšti mums apie įvykusį faktą, – jis sakė radijui „France Info“. – Tos (kolonos pasiuntinmas) bus įmanomas ir pateisinamas, jeigu jam leidimą duos Raudonasis Kryžius.“
L.Fabiusas nurodė, jog tokios misijos „įmanomos tik sutikus šaliai, į kurią siunti pagalbą, ir padedant Raudonajam Kryžiui“.
„Šis klausimas, žinoma, dar neišspręstas“, – pridūrė L.Fabiusas.
Jis pabrėžė, kad bet kokia pagalbos operacija „įmanoma ir pateisinama tik (tuo atveju), jei Raudonasis Kryžius duos savo sutikimą, jeigu aplink (misiją) nebus jokių karinių pajėgų, jei bus ne tik rusai, bet ir kitos šalys, ir jei Ukraina sutiks“.
„Šiuo konkrečiu momentu taip nėra“, – sakė jis antradienį ryte ir pridūrė, kad kolonoms „neturėtų būti leista pravažiuoti“, jeigu šios sąlygos nebus įvykdytos, bet nepatikslino, kaip jos būtų sustabdytos.
Maždaug 280 sunkvežimių su 2-iem tūkst. t humanitarinių krovinių jau važiuoja prie Ukrainos sienos, antradienį naujienų agentūrai „Ria Novosti“ sakė vienas Maskvos regiono pareigūnas.
280 sunkvežimių humanitarinės pagalbos kolona
Rusijos humanitarinės pagalbos krovinius vežanti sunkvežimių kolona antradienį išvažiavo į Ukrainą, Vakarų šalims perspėjant Maskvą nepanaudoti pagalbos pastangų kaip dingsties invazijai.
Ukrainai skelbiant, kad Rusija yra sutelkusi 45 tūkst. karių prie jos sienos, NATO pareiškė, jog yra „didelė tikimybė“, kad Maskva gali pradėti karinę intervenciją Ukrainos rytuose, kur Kijevo vyriausybės pajėgos vis labiau spaudžia prorusiškus separatistus.
Valstybinė naujienų agentūra ITAR-TASS pranešė, kad ta sunkvežimių kolona išvažiavo iš Pamaskvio, todėl tikėtina, kad Ukrainos sieną, esančią už maždaug 1 000 kilometrų į pietvakarius, ji pasieks po poros dienų.
„Viskas buvo suderinta su Ukraina“, – radijas „Business FM“ citavo prezidento Vladimiro Putino atstovą Dmitrijų Peskovą.
Rusijos valstybinė televizija „Rossija 24“ parodė kelis baltus sunkvežimius, išvažiuojančius iš Alabino miestelio netoli Maskvos.
Vienas ten buvęs „Rossija 24“ korespondentas sakė, kad kolona turėtų atvykti prie Ukrainos sienos po 2–3 dienų, kur ją pasitiks Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (TRKK) atstovai.
Rusija nurodė, kad pagalbos siunta bus gabenama bendradarbiaujant su TRKK.
Tuo tarpu TRKK pirmadienį nurodė pateikusi atitinkamą dokumentą Rusijos ir Ukrainos pareigūnams. Tačiau ši nepriklausoma agentūra pažymėjo, kad jai reikės visų šalių sutikimo, taip pat saugumo garantijų, nes kolona neturės ginkluotos palydos.
„Reikia išsiaiškinti šios operacijos praktines detales prieš pradedant vykdyti tą iniciatyvą“, – sakė TRKK operacijų Europoje ir Centrinėje Azijoje vadovas Laurent'as Corbazas (Loranas Korbazas).
Maskva: Rusijos pagalbos Ukrainai kolona neturės karinės palydos
Rusijos kariškių nebus humanitarinės pagalbos kolonoje, vykstančioje rytų Ukrainą, gavus Kijevo sutikimą, pirmadienį vakare patikino prezidento Vladimiro Putino atstovas.
„Karinės palydos nebus“, – atstovas Dmitrijus Peskovas sakė naujienų agentūrai AFP apie Rusijos planus pasiųsti didelę automobilių koloną į Ukrainą. Pasak jo, ta misija buvo „suderinta su Kijevu“ ir bus prižiūrima Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (TRKK).
Jis sakė negalintis pateikti daugiau detalių apie tą koloną arba misijos kalendorių.
Rusijos prezidentas V.Putinas sakė Europos Komisijos pirmininkui Jose Manueliui Barroso (Žozė Manueliui Barozu), kad Maskva „siunčia humanitarinę koloną į Ukrainą, bendradarbiaudama su Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto atstovais“.
Kalbėdamasis telefonu su J.M.Barroso, V.Putinas smerkė „Kijevo valdžios vadovaujamos karinės operacijos katastrofinius padarinius“ rytų Ukrainoje ir pažymėjo, jog reikia nedelsiant surengti humanitarinę misiją, sakoma Kremliaus pranešime.
Tuo tarpu J.M.Barroso „perspėjo nesiimti jokių vienašališkų karinių veiksmų Ukrainoje, prisidengiant kokiu nors pretekstu, įskaitant humanitarinį“, sakoma Briuselio pranešime.
Savo atsargiame pranešime TRKK nurodė, kad Rusijos ir Ukrainos pareigūnams pateikė dokumentą dėl pagalbos atgabenimo. Tačiau ši nepriklausoma agentūra pažymėjo, jog tai operacijai reikalingas visų šalių sutikimas, taip pat saugumo garantijos, nes kolona neturės ginkluotos palydos.
„Šios operacijos praktinės detalės turi būti išsiaiškintos, prieš imantis vykdyti šią iniciatyvą“, – sakė TRKK operacijų Europoje ir Centrinėje Azijoje vadovas Laurent'as Corbazas (Loranas Korbazas).
NATO baiminasi, kad bet kokia pagalbos misija gali būti panaudota Maskvos kaip priedanga prorusiškų sukilėlių gelbėjimo operacijai.
Separatistai kaunasi dviejose Ukrainos provincijose, kuriose dauguma gyventojų yra rusakalbiai, vadindami jas Naująja Rusija.
Ką sako Vakarai?
Rytų Ukrainoje, kur per pastaruosius mėnesius žuvo daugiau nei 1,3 tūkst. žmonių, o daugiau negu 285 tūkst. gyventojų paliko savo namus, sukilėlių kontroliuojamų miestų vietos valdžia perspėjo apie gresiančią humanitarinę katastrofą, nes juos nebetiekiamas vanduo, elektra ir senka maisto atsargos.
Ukraina sakė norinti priimti pagalbą, tačiau iš platesnės misijos, kurioje dalyvautų Vakarų šalys.
Kijevas nurodė, kad Ukrainos prezidentas Petro Porošenka kalbėjosi telefonu su JAV prezidentu Baracku Obama (Baraku Obama) apie galimą Raudonojo Kryžiaus misiją, kurioje taip pat dalyvautų JAV, Europos Sąjunga (ES) ir Vokietija. Numatoma, kad ta misija galėtų atgabenti humanitarinės pagalbos siuntų į sunkioje padėtyje atsidūrusį Luhansko miestą.
„Barackas Obama patvirtino JAV ketinimus imtis aktyvaus vaidmens tarptautinėje humanitarinėje misijoje“, – sakoma Kijevo pranešime.
Manoma, kad dėl susirėmimų rytų Ukrainoje tūkstančiams žmonių stinga vandens, elektros ir medicinos pagalbos, tačiau B.Obama sakė Ukrainos vadovui, jog bet kokia intervencija be Kijevo sutikimo būtų nepriimtina ir pažeistų tarptautinius įstatymus.
Baltieji rūmai nurodė, kad abu lyderiai per tą pokalbį pritarė, „kad bet kokia Rusijos intervencija Ukrainoje be oficialiai išreikšto Ukrainos valdžios pritarimo ir leidimo būtų nepriimtina ir (prilygtų) tarptautinės teisės pažeidimui“.
Ukrainos kariškiai sakė baigiantys apsupti sukilėlių pajėgas, įsitvirtinusias savo pagrindiniuose bastionuose – Donecko ir Luhansko miestuose.
Luhanskas, antrasis didžiausias sukilėlių kontroliuojamas miestas, yra atsidūręs „ant išlikimo ribos“ – jame jau ilgiau nei savaitę nebėra elektros ir nebeveikia vandentiekis, o degalų, maisto ir vaistų atsargos taip pat menkos, perspėjo vietos pareigūnai.
Tarptautiniai stebėtojai pastarosiomis dienomis taip pat pranešė apie sunkias sąlygas Donecko ir Šachtarsko miestuose.
Per pastarąją parą tęsiantis susirėmimams žuvo šeši vyriausybės pajėgų kariai, o dar 24 buvo sužeisti, todėl per pastaruosius keturis mėnesius Kijevo pajėgos neteko iš viso 568 karių, pirmadienį pranešė kariškiai.
Kaip nurodo Jungtinių Tautų agentūros, per keturis mėnesius, kai separatistai perėmė kontrolę rytinėse srityse, o Kijevas pradėjo atsakomąją karinę operaciją, tame regione žuvo daugiau nei 1,1 tūkst. žmonių, įskaitant vyriausybės pajėgų karius, sukilėlius ir civilius.
