Apartheido laikų žudikui, policijos pulkininkui Eugene'ui de Kockui (Judžinui de Kokui), kuris jau 20 metų sėdi kalėjime, ketvirtadienį nebuvo leista išeiti į laisvę prieš laiką.

„Šiuo etapu nepritariau paleidimui prieš laiką“, – spaudos konferencijoje paskelbė Pietų Afrikos Respublikos (PAR) teisingumo ministras Michaelas Masutha (Maiklas Masuta).

E.de Kockui, kuris buvo pramintas „Didžiausiu blogiu“, buvo skirtos dvi kalėjimo iki gyvos galvos bausmės ir dar 212 metų kalėjimo už žmogžudystes ir kitus nusikaltimus, įvykdytus tuo metu, kai jis vadovavo policijos mirties būriui, medžiojusiam kovos su apartheidu aktyvistus.

M.Masutha sakė, jog viena svarbi priežastis, dėl kurios E.de Kockas nebuvo paleistas prieš laiką, buvo ta, kad nebuvo pasitarta su aukų šeimomis.

„Laikausi nuomonės, jog teisinga ir aukų bei platesnės bendruomenės interesus atitinka tai, kad aukų šeimoms būtų suteikta are galimybė dalyvauti paleidimo prieš laiką svarstymo procese“, – sakė jis.

Tačiau M.Masutha nurodė, kad E.de Kockas kalėjime „tikrai padarė pažangą“ ir kad jis po metų gali vėl pateikti prašymą paleisti jį pirma laiko.

E.de Kockas yra vienas iš nedaugelio teistų apartheido laikų pareigūnų, kurie nesulaukė amnestijos iš Tiesos ir susitaikymo komisijos (TRC), įsteigtos 1995 metais svarstyti amnestijos tiems, kurie atvirai prisipažino dėl savo nusikaltimų apartheido metais.

Liudydamas komisijoje E.de Kockas atsigręžė į savo buvusius vadus ir prie šios temos grįžo paraiškoje dėl amnestijos.

„Aš esu vienintelis Pietų Afrikos policijos tarnybos narys, atliekantis bausmę už nusikaltimus, kuriuos įvykdžiau kaip Nacionalinės partijos bandymo palaikyti apartheidą ir kovoti su išsivadavimo judėjimais, dalį“,– nurodė E.de Kockas rašytiniuose parodymuose, pridėtuose prie paraiškos dėl paleidimo prieš laiką.

„Nė vienas iš ankstesnių generolų ar ministrų, kurie dirbo (ministrų) kabinete iki 1990 metų, išvis nebuvo persekiojamas, – sakė jis. – Niekada nebūčiau įvykdęs šių nusikaltimų, jei ne to meto politinis kontekstas ir postas, į kurį buvau paskirtas, ir, ypač, įsakymai, kuriuos gavau iš savo viršininkų“.

E.de Kockas, stambus vyras kumpa nosimi ir atsikišusiu smakru, nuo 1985 iki 1993 metų vadovavo Vlakplaso „kovos su terorizmu“ junginiui, kuris buvo įsikūręs ūkyje Pretorijos pakraštyje.

1996 metais liudydamas TRC, šis daug apdovanojimų gavęs buvęs pulkininkas papasakojo apie to junginio, kaltinamo mažiausiai 70 žmonių nužudymu, „virtuvę“.

Jis ramiai kalbėjo apie virtinę žiaurių nusikaltimų, nuo sprogdinimo Afrikos nacionalinio kongreso būstinėje Londone iki reidų, kai buvo giriamas dėl moterų ir vaikų žudymo.