A. Merkel pareiškė V. Putinui: Krymo referendumas yra „nelegalus“

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį pareiškė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kad ji laiko „nelegaliu“ referendumą, kuris kitą sekmadienį bus rengiamas Kryme dėl prisijungimo prie Rusijos.

„Kanclerė įsakmiai patvirtino Vokietijos poziciją, jog vadinamasis kovo 16-osios referendumas dėl Krymo nėra legalus. Jis prieštarauja Ukrainos konstitucijai ir tarptautinei teisei“, - sakė jos atstovas spaudai Steffenas Seibertas (Štefenas Zeibertas), nupasakodamas abiejų lyderių telefoninį pokalbį.

Griežtai suformuluotame pranešime S.Seibertas nurodė, jog A.Merkel taip pat sakė, kad ji „apgailestauja dėl pažangos stokos formuojant tarptautinę kontaktinę grupę, turinčią padėti rasti politinį kelią ... išspręsti konfliktą Ukrainoje.“

S.Seibertas pridūrė, kad Vokietijos kanclerė pažymėjo neatidėliotiną poreikį pasiekti rezultatą šioje srityje.

Kremliaus išplatintame pranešime apie A.Merkel ir V.Putino pokalbį ir po to vykusį Rusijos prezidento apsikeitimą nuomonėmis su Didžiosios Britanijos premjeru Davidu Cameronu (Deividu Kameronu) savo ruožtu patvirtinama Maskvos pozicija, kad prorusiškos pajėgos Kryme esančios „legitimios“.

Kovo 16 dieną Kryme vyks referendumas, kuriame Ukrainai priklausančio pusiasalio gyventojai turės atsakyti, ar jie nori nedelsiant tapti Rusijos Federacijos dalimi.

Rusija suteiks 1 mlrd. dolerių pagalbą Krymui, sako rusų parlamentaras

Maskva yra pasirengusi suteikti 1 mlrd. dolerių pagalbą Krymui, kuris imasi žingsnių atsiskirti nuo Ukrainos, sekmadienį pranešė įtakingas rusų parlamentaras.

„Rusijos vyriausybė jau rezervavo daug pinigų, tai maždaug 40 mlrd. rublių, kad paremtų Krymo pramoninės ir ekonominės infrastruktūros plėtrą“, - regiono sostinėje Simferopolyje žurnalistams sakė Pavelas Dorochinas, Rusijos Valstybės Dūmos Pramonės komiteto pirmininko pavaduotojas.

„Pirmiausia tai parama įmonėms, susijusioms su gynybos pramone, mašinų statyba ir laivų, įskaitant Juodosios jūros laivyno laivus, priežiūra. Čia mes numatome gana aiškias priemones“, - sakė P.Dorochinas, kurio žodžius citavo naujienų agentūra „Interfax“.

Krymas kovo 16 dieną rengia referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos – po to, kai promaskvietiški deputatai perėmė pusiasalio kontrolę, o Rusijos pajėgos ėmė plūsti į pusiasalį.

Rusija Kryme turi didelių ekonominių interesų. Šiame Pietų Ukrainos pusiasalyje, Sevastopolyje, įsikūręs Rusijos Juodosios jūros laivynas - pagal susitarimą, kuris turi baigtis 2035 metais. Rusija šį uostą nuomojasi mainais į Rusijos gamtinių dujų kainos sumažinimą 30-čia procentų.

Krymo sostinę užtvindė Rusijos vėliavos – tūkstančiai žmonių parėmė Maskvos veiksmus

Rusijos vėliavos sekmadienį užtvindė Lenino aikštę Krymo sostinės Simferopolio centre – tūkstančiai žmonių dalyvavo mitinge, kuriame buvo reiškiamas pritarimas Maskvos veiksmams perimant šį pusiasalį.

Prorusiškų gyventojų mitingas smarkiai pranoko mažesnę proukrainietišką demonstraciją netoliese.

Abiejų stovyklų mitingai Simferopolyje vyko taikiai, ne taip kaip Krymo uostamiestyje Sevastopolyje, kur maždaug 100 lazdomis ir rimbais ginkluotų prorusiškų aktyvistų užpuolė maždaug 20 žmonių, saugojusių proukrainietišką mitingą.

Simferopolyje prorusiškame mitinge dalyvavo maždaug 10 tūkst. žmonių, kurie skandavo „Rusija! Rusija!“, karinio jūrų laivyno orkestrui grojant patriotines rusiškas dainas ir scenoje sukantis šokėjams.

„Įveiksime visas bėdas, visas kliūtis ir atkursime istorinį teisingumą“, - miniai sakė naujai paskirtas prorusiškas Krymo premjeras Sergejus Aksionovas.

„Drauge su Rusija mes kursime savo ateitį!“ – šaukė jis, o minia atsakė: „Ura! Ura!“.

„Daugiau nebenorime būti su tais ukrainiečių fašistais“, - sakė 60 metų Olga, kuri nesutiko nurodyti savo pavardės. Plakatai aplink ją skelbė: „Krymas nėra Ukraina“, „Su Rusija – taika Kryme“.

Jos nuomone, Rusijos valdymo Kryme atkūrimas atitaisytų istorinę neteisybę.

Už kelių kilometrų daug mažesnė minia – koks tūkstantis žmonių – susirinko į santūresnę demonstraciją, kurios metu buvo reiškiamas pritarimas Krymui likti su Ukraina.

Prie Taraso Ševčenkos – ukrainiečių poeto ir nacionalinio didvyrio, kurio 200-osios gimimo metinės minimos šį sekmadienį, – bronzinio biusto demonstrantai skaitė poeziją ir giedojo nacionalinį himną, daugelis – pridėję ranką prie širdies.

„Esame čia, kad pagerbtume didį Ševčenką ir Ukrainą“, - sakė 46 metų Sviatoslavas Reguševskis, kuris mitinge už vienybę dalyvavo su dvejų metų sūnumi, vilkėdamas Ukrainos vėliavos spalvų slidininko striukę.

„Jie negali užimti Krymo, (tai) neteisėta okupacija“, - sakė jis, o žmonės aplink jį mojavo geltonos ir žydros spalvų balionais su užrašu „Mes – už taiką Ukrainoje“.

Atmosfera buvo taiki, minios pakraščiuose patruliavo kelios dešimtys milicininkų.

Maždaug 30-ies automobilių, kuriuose žmonės spaudė garsinius signalus ir mojavo Rusijos vėliavomis, kolona pravažiavo pro mitingą, kurio dalyviai jiems šaukė „Gėda! Gėda!“.

Paklaustas, kodėl tiek daug žmonių atėjo į prorusišką mitingą, 32 metų Antonas Vlasenka sakė, kad jie bijo stoti prieš Maskvą.

„Jie bijo Rusijos karių, jie galvoja, kad neturi pasirinkimo“, - sakė jis.

Jo nuomone, kovo 16 dieną planuojamas referendumas dėl Krymo prisijungimo prie Rusijos, apie kurį buvo paskelbta promaskvietiškiems deputatams perėmus kontrolę ir Rusijos pajėgoms užplūdus regioną, yra farsas.

„Kalašnikovas yra Rusijos demokratijos simbolis“, - sakė A.Vlasenka.

V. Putinas sako norintis Ukrainos krizės „diplomatinio sprendimo“

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį per pokalbį telefonu su Britanijos premjeru Davidu Cameronu (Deividu Kameronu) pareiškė norįs rasti Ukrainos krizės „diplomatinį sprendimą“.

Douning Stritas taip pat nurodė, jog D.Cameronas paragino Rusijos lyderį „deeskaluoti“ situaciją Ukrainoje ir kad V.Putinas sutiko, kad „stabili Ukraina“ atitinka visų interesus.

M. Chodorkovskis: Rusija prisidėjo prie smurto prieš Kijevo protestuotojus

Rusijos buvęs naftos magnatas Michailas Chodorkovskis sekmadienį kreipdamasis į žmones, susirinkusius centrinėje Kijevo aikštėje, kur proeuropietiški aktyvistai tris mėnesius demonstravo prieš Maskvos remiamą prezidentą, pareiškė, kad Rusija prisidėjo prie smurto prieš čia demonstravusius protestuotojus.

M.Chodorkovskis, kuris yra vienas iš labiausiai nesutaikomų prezidento Vladimiro Putino kritikų, atmetė Maskvos tvirtinimus, kad Maidano protestuotojai yra smurtauti linkę „neofašistai“, pareiškęs: „Rusijos propaganda, kaip visada, meluoja. Čia nėra nei fašistų, nei nacių.“

Jis pridūrė, kad jėga prieš protestuotojus praėjusį mėnesį buvo panaudota „pritarus Rusijos valdžiai.“

V. Putinas teigia, kad prorusiška vadžia Kryme yra legitimi

Krymo valdžia, kuri nori surengti referendumą dėl šio Ukrainos pusiasalio prisijungimo prie Rusijos, yra legitimi, sekmadienį Vakarų lyderiams pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

„Putinas pabrėžė, kad ... teisėtos Krymo valdžios žengiami žingsniai yra grindžiami tarptautinės teisės normomis ir (kad jais) siekiama užtikrinti teisėtus pusiasalio gyventojų interesus“, - sakoma Kremliaus pranešime apie Rusijos prezidento pokalbį telefonu su britų ministru pirmininku Davidu Cameronu (Deividu Kameronu) ir Vokietijos kanclere Angela Merkel.

Kremlius: V. Putinas aptarė Ukrainos krizę su D. Cameronu ir A. Merkel

Maskva, kovo 9 d. (AFP-BNS). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apie situaciją Ukrainoje telefonu kalbėjosi su britų ministru pirmininku Davidu Cameronu (Deividu Kameronu) ir Vokietijos kanclere Angela Merkel, sekmadienį paskelbė Kremlius.

Lyderiai „apsikeitė nuomonėmis apie tai, ką tarptautinė bendrija galėtų padaryti, kad normalizuotų“ situaciją Ukrainoje, sakoma trumpame pareiškime, kuriame daug detalių nepateikiama.

„Pratęstas aptarimas Ukrainoje besiklostančios itin sunkios visuomeninės-politinės situacijos, taip pat – klausimų, susijusių su kovo 16 dienos ... referendumu Kryme“, - sakoma Rusijos valstybės vadovo spaudos tarnybos pranešime.

„Nepaisant esamų skirtumų dėl įvykių vertinimo, išreikštas bendras suinteresuotumas įtampos deeskalavimu ir greitu situacijos normalizavimu“, - sakoma jame.

Ukrainoje į gatves išėjus demonstruoti priešingų stovyklų aktyvistams, premjeras pareiškė neatiduosiąs Rusijai nė „colio žemės“

Tūkstančiai žmonių visoje Ukrainoje, kuri sekmadienį mini savo didžiausio poeto ir nacionalinio didvyrio Taraso Ševčenkos 200-ąsias gimimo metines, išėjo į gatves dalyvauti abiejų priešingų stovyklų demonstracijose.

Laikinasis šalies premjeras Arsenijus Jaceniukas pažadėjo, kad Ukraina Rusijai neatiduos nė „colio“ savo teritorijos. Tai jis sakė po to, kai Rusijos pajėgos ir Kremlių remiantys ginkluoti vyrai perėmė Ukrainos Krymo pusiasalio kontrolę.

„Tai mūsų žemė“, - sakė A.Jaceniukas per mitingą Kijeve prie T.Ševčenkos monumento, kuriame dalyvavo keli tūkstančiai žmonių, tarp jų – dešimtmetį Rusijos kalėjime praleidęs buvęs rusų oligarchas Michailas Chodorkovskis, nesutaikomas prezidento Vladimiro Putino kritikas.

„Mūsų tėvai ir protėviai praliejo kraują už šią žemę. Mes neatiduosime nė colio jos. Rusija ir jos prezidentas turėtų tai žinoti“, - sakė šalies premjeras A.Jaceniukas po to, kai Rusijos pajėgos ir Kremlių remiantys ginkluoti vyrai perėmė Ukrainos Krymo pusiasalio kontrolę.

Giedant chorui žmonės dėjo gėlių puokštes prie paminklo baudžiauninkų sūnui, kuris yra laikomas šiuolaikinės Ukrainos literatūros tėvu.

Savo ruožtu laikinasis Ukrainos prezidentas Oleksandras Turčynovas pažymėjo, kad „esame vienas kraštas ir viena šeima, esame čia su savo kobzariumi (dainiumi) Tarasu“.

Tačiau susiskaldymą šalyje pademonstravo tai, jog tuo metu, kai O.Turčynovas per mitingą Kijeve vadovavo tylos minutei už demonstrantus, žuvusius per tris protestų mėnesius, šalies rytuose esančiame Donecke promaskvietiški aktyvistai pagerbė baimę keliantį riaušių milicijos „Berkut“ būrį, kuris kaltinamas šaudęs į protestuotojus per susirėmimus Kijeve, kur žuvo maždaug 100 žmonių.

„Rusija! Rusija!“ – Donecke – per protestus nuversto ir į Rusiją pabėgusio prezidento Viktoro Janukovyčiaus buvusiame bastione - mojuodami Rusijos vėliavomis skandavo aktyvistai.

Per kitą mitingą Donecke, kur gyvena daug rusakalbių, kandidatas į prezidentus ir buvęs bokso čempionas Vitalijus Klyčko sakė, kad Ukrainai neturėtų būti leista skilti liejant kraują.

„Pagrindinis uždavinys yra išsaugoti mūsų šalies stabilumą ir nepriklausomybę“, - sakė jis.

Krymo sostinėje Simferopolyje šimtai protestuotojų dalyvavo atskiruose mitinguose už Ukrainos vienybę ir už prisijungimą prie Rusijos. Mitingai praėjo taikiai.

„Jie negali užimti Krymo, (tai) neteisėta okupacija“, - sakė 46 metų Sviatoslavas Reguševskis, kuris mitinge už vienybę dalyvavo su dvejų metų sūnumi, vilkėdamas Ukrainos vėliavos spalvų slidininko striukę.

Parke, kur stovi didžiulis T.Ševčenkos biustas, susirinkę aktyvistai skandavo „Ne referendumui!" ir „Ukraina!“. Per demonstraciją taip pat buvo dalijamos skrajutes, kuriose teigiama, kad dėl susivienijimo su Rusija žmonės pusiasalyje susidurs su ekonominiais sunkumais.

„Mes neleisime, kad užsienio batai mintų mūsų vaikų galvas“, - kreipdamasi į susirinkusius sakė Ala Petrova. — Žmonės nėra išsigandę. Mes nepabijojome ateiti čia ir kalbėti."

Maždaug 1 tūkst. žmonių dalyvavo toje demonstracijoje. Tuo tarpu į demonstraciją Lenino aikštėje kitame miesto gale susirinko maždaug 10 tūkst. žmonių, plevėsavo Rusijos trispalvių jūra.

„Rusai yra mūsų broliai“, - sakė Krymo Aukščiausiosios Rados pirmininkas Volodymyras Konstantynovas ir kreipėsi į žmones su kausimu, už ką jie balsuos referendume.

„Rusija! Rusija!“, - ėmė skanduoti susirinkusieji. „Mes grįžtame į namus savo tėvynėje“, - pareiškė V.Konstantynovas.

„Daugiau nebenorime būti su tais ukrainiečių fašistais“, - sakė 60 metų Olga, kuri nesutiko nurodyti savo pavardės. Plakatai aplink ją skelbė: „Krymas nėra Ukraina“, „Su Rusija – taika Kryme“.

Jai antrino 25 metų bedarbis Aleksandras Liganovas, kuris sakė: „Mes visada buvome rusai, ne ukrainiečiai. Mes remiame Putiną“.

Tuo tarpu Krymo uostamiestyje Sevastopolyje po mitingo, skirto pareikšti paramą naujajai Ukrainos vyriausybei, maždaug 100 prorusiškai nusiteikusių žmonių su lazdomis užpuolė maždaug 20 žmonių, saugojusių mitingą T.Ševčenkos garbei.

Prorusiški regiono parlamentarai kitą sekmadienį planuoja referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos Federacijos.

Naujoji Vakarų remiama Kijevo vyriausybė šį referendumą vadina neteisėtu.

Ukraina neplanuoja siųsti ginkluotųjų pajėgų į Krymą

Ukrainos pajėgos vykdo pratybas bazėje, bet nėra planų siųsti šalies ginkluotąsias pajėgas į Krymo regioną, sekmadienį sakė gynybos ministro pareigas einantis Ihoris Teniuchas, kurį citavo naujienų agentūra „Interfax“.

Atsakydamas į žiniasklaidos spėliojimus apie ukrainiečių kariškių judėjimą Rusijos pajėgoms perėmus Krymo kontrolę, I.Teniuchas sakė, kad vienintelis pajėgų judėjimas, kurį galima matyti, būtų iš vienos bazės į kitą, dalyvauti pratybose.

„Nenumatoma jokio ginkluotųjų pajėgų judėjimo, jokių išvykimų į Krymą. Jie dirba savo kasdienį darbą“, - sakė jis.

Didžioji Britanija: Rusija „rimtai apsiskaičiavo“ dėl Krymo

Londonas, kovo 9 d. (AFP-BNS). Rusijos įsiveržimas į Krymą yra „rimtas apsiskaičiavimas“ ir Maskvos gali laukti didelės pasekmės, jeigu nebus rastas diplomatinis sprendimas, sekmadienį sakė britų užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague‘as (Viljamas Heigas).

Pasak jo, Europos šalys, protestuodamos dėl Maskvos veiksmų, gali pereiti nuo Rusijos gamtinių dujų prie dujų iš JAV ar kitų šalių.

BBC televizijai W. Hague‘as sakė, kad kovo 16 dieną numatytas referendumas Kryme dėl pasitraukimo iš Ukrainos įvyks „absurdiškai greitai“.

„Pasaulis negalės to laikyti laisvu ar teisingu referendumu“, - pažymėjo jis.

Sekretorius atmetė užuominas, kad Maskva nekreipia dėmesio į Vakarų pyktį dėl jos veiksmų Kryme.

„Aš galvoju, kad jiems (rusams) tikrai rūpi tarptautinė reakcija į tai, ką jie padarė. Ta reakcija yra stipri“, - sakė jis.

W.Hague‘as nurodė, kad jei nebus rastas diplomatinis sprendimas, „bus didelių prekybinių ir ekonominių pasekmių“.

Rusijos pajėgos, nepaisydamos JAV perspėjimo, stiprina savo pozicijas Kryme

Rusijos pajėgos sekmadienį stiprina savo pozicijas Kryme, nepaisydamos JAV perspėjimo Maskvai, kad šio Pietų Ukrainos regiono aneksija užvertų duris diplomatijai per įtemptą Rytų ir Vakarų konfrontaciją.

Rusijos pajėgos šį Juodosios jūros pusiasalį kol kas užima be kraujo praliejimo, bet įtampa nė kiek neatslūgsta.

Naujausias ginkluotas veiksmas buvo rusų įvykdytas ukrainiečių pasienio posto vakariniame Krymo pakraštyje užėmimas sekmadienį maždaug 6 val. ryto (ir Lietuvos laiku), viduje įkalinant maždaug 30 pasieniečių, sakė pasienio apsaugos atstovas.

Olehas Slobodianas taip pat sakė, kad Rusijos pajėgos dabar kontroliuoja 11 pasienio postų Kryme - buvusioje Rusijos teritorijoje, kurioje įsikūręs Rusijos Juodosios jūros laivynas ir kur gyventojų daugumą sudaro etniniai rusai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prieš savaitę paskelbė, kad Rusija turi teisę įsiveržti į Ukrainą ginti Rusijos piliečių, o jo parlamentas balsavo už įstatymo pataisą, kad būtų lengviau aneksuoti teritoriją, kurioje gyvena rusakalbiai.

Ši didžiausia nuo Šaltojo karo laikų konfrontacija su Maskva privertė Vakarus karštligiškai ieškoti atsako, ypač po to, kai prorusiška Krymo vadovybė praėjusią savaitę paskelbė šį regioną Rusijos dalimi ir nurodė kovo 16 dieną surengsianti referendumą tam patvirtinti.

Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) atstovė sakė, kad kariniams stebėtojams iš šios priežiūros organizacijos šeštadienį jau trečią kartą per tris dienas nebuvo leista įvažiuoti į Krymą.

Kad daugiau kaip 40-ies neginkluotų stebėtojų misija pasuktų atgal, šeštadienį buvo paleisti šūviai, bet niekas nenukentėjo. Misiją pakvietė Kijevas, bet ji neturi prorusiškos Krymo valdžios leidimo patekti į pusiasalį.

Maskva neigia, kad rusiškai kalbantys kariai Kryme yra jos vadovaujami, bet Vašingtonas tokius pareiškimus pavadino „Putino fikcija“. Nors tie kariai yra be skiriamųjų ženklų, jie važinėja transporto priemonėmis su Rusijos kariškių registracijos numeriais.
Karinė konfrontacija vis dar yra be kraujo, bet kariai abiejose barikadų pusėse kalba apie didėjantį jaudulį.

„Situacija pasikeitė. Įtampa dabar daug didesnė. Jūs turite eiti. Negalite čia filmuoti“, - ukrainiečių karinio jūrų laivyno bazėje Novoozernojė sakė vienas rusų karys su automatu, kurio veidas buvo uždengtas ir kurio matėsi tik akys.

Šaltinis Ukrainos gynybos ministerijoje sakė, kad ministerija mobilizuoja dalį karinės ginkluotės planuojamoms pratyboms, pranešė naujienų agentūra „Interfax“.

Ukrainos pajėgos, kurias sudaro vos 130 tūkst. karių, nė iš tolo neprilygsta Rusijos pajėgoms. Kol kas Kijevas susilaikė nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų išprovokuoti atsaką.

Promaskvietiškas Krymo lyderis Sergejus Aksionovas sakė, kad referendumo dėl sąjungos su Rusija, kuris turi įvykti jau po savaitės, niekas nesustabdys ir kad jis taip greitai rengiamas siekiant išvengti „provokacijų“.

Vakarų šalys planuojamą referendumą atmeta kaip nelegalų ir tokį, kurio rezultatai tikriausiai bus klastojami.

Ukrainos premjeras vyks į JAV aptarti Krymo krizės

Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas sekmadienį pranešė, jog kitą savaitę vyks į Jungtines Valstijas aptarti konfrontacijos su Rusija dėl Ukrainos pietinio Krymo regiono.

„Vykstu į Jungtines Valstijas surengti aukščiausio lygio susitikimų dėl to, kaip spręsti situaciją, besiklostančią mūsų dvišalių ir daugiašalių santykių srityse“, - sakė A.Jaceniukas prasidedant vyriausybės posėdžiui Kijeve.

Tikslios vizito datos ar kokių nors jo detalių premjeras kol kas nepateikė.

Ukrainos priešingų stovyklų šalininkai susirėmė per mitingą Sevastopolyje

Kijevo šalininkų ir Maskvos šalininkų grupės sekmadienį susirėmė Krymo mieste Sevastopolyje – po mitingo, skirto pareikšti paramą naujajai Ukrainos vyriausybei, pranešė AFP reporteris.

Susirėmimas įvyko, kai maždaug 100 prorusiškai nusiteikusių žmonių su lazdomis užpuolė maždaug 20 žmonių, saugojusių mitingą poeto ir nacionalinio didvyrio Taraso Ševčenkos 200-osioms gimimo metinėms.

Šiame mitinge dalyvavo maždaug 200 žmonių.

Ukrainos premjeras: Rusijai neatiduosime nė „colio žemės“

Kijevas, kovo 9 d. („Reuters“-BNS). Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas sekmadienį per mitingą Kijeve, kuris yra skirtas 19-ojo amžiaus nacionaliniam didvyriui Tarasui Ševčenkai ir kuriame dalyvauja tūkstančiai žmonių, pažadėjo, kad Ukraina Rusijai neatiduos nė „colio“ savo teritorijos.

„Tai mūsų žemė. Mes neatiduosime nė colio jos. Rusija ir jos prezidentas turėtų tai žinoti“, - sakė A.Jaceniukas – po to, kai Rusijos pajėgos ir Kremlių remiantys ginkluoti vyrai perėmė Ukrainos Krymo pusiasalio kontrolę.

Ukrainoje priešingų stovyklų mitingai didina įtampą vis labiau komplikuojantis Krymo krizei

Tūkstančiai žmonių visoje Ukrainoje sekmadienį išėjo į gatves dalyvauti Kremliaus priešininkų ir šalininkų mitinguose, Vakarams ir Maskvai nesutariant dėl vis didėjančios krizės Kryme.
Protestai vyksta po JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) naujo skambučių maratono siekiant sušvelninti Šaltojo karo stiliaus konfliktą šioje buvusioje sovietinėje respublikoje.

Užsienio stebėtojams nepavyko patekti į Pietų Ukrainos Krymo regioną, kur gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai, ir savo akimis pamatyti ten susiklosčiusios situacijos. Šeštadienį jie turėjo pasukti atgal ginkluotiems Kremliaus šalininkams paleidus įspėjamuosius šūvius.

Ukrainos pasieniečiai šeštadienį sakė, kad per 24 valandas maždaug 60 Rusijos kariškių sunkvežimių įvažiavo į maždaug 2 mln. gyventojų turintį Krymo pusiasalį. Tai rodo, kad Maskva trauktis neketina.

Ukrainos pasieniečiai taip pat sakė, kad „Rusijos ekstremistai“ atakavo vieną Krymo radiolokatorių postą. Tai naujausias iš veiksmų, kurių ėmėsi prorusiškos pajėgos, jau apsupusios Ukrainos kariškių bazes ir užėmusios mažiausiai vieną raketinės gynybos dalinį.

„Ginkluoti užpuolikai karinėmis uniformomis ir civiliais drabužiais išlaužė duris ir įėjo į pastatą. Radiotechniniai elementai ir telekomunikacijų kabeliai buvo išardyti ir sunaikinti“, - sakoma pasieniečių interneto svetainėje paskelbtame angliškame pareiškime.

Sekmadienį minimos ukrainiečių poeto Taraso Ševčenkos gimimo 200-osios metinės ir patriotiniai mitingai planuojami Kijeve, taip pat, parodant nepaklusnumą Rusijai, - svarbiuose Krymo miestuose Simferopolyje ir Sevastopolyje.

Šie mitingai taip pat yra reikšmingi laukiant prieštaringai vertinamo Krymo regioninės promaskvietiškos vyriausybės referendumo dėl prisijungimo prie Rusijos, kurį planuojama surengti kovo 16 dieną ir kuris gali nulemti oficialią šios teritorijos aneksiją.

Ukrainos rytuose esančiame Donecke – buvusiame nušalintojo Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus bastione, kur pastarosiomis dienomis nuolat vyko protestai, - baiminamasi susirėmimų, nes Kijevo naujosios valdžios šalininkai planuoja pagerbti T.Ševčenką, o prorusiški protestuotojai rengia atsakomąjį mitingą.

Šiam 19-ajame amžiuje gyvenusiam poetui priskiriami nuopelnai sukūrus šiuolaikinę ukrainiečių kalbą ir iškėlus Ukrainos, kaip valstybės, idėją, tad naujoji, Vakarų remiama Kijevo vyriausybė sekmadienį turi labai gerą progą atgaivinti nacionalistinį užsidegimą Rusijos įsibrovimo akivaizdoje.

Vėlai šeštadienį B.Obama vėl apskambino svarbius sąjungininkus Europoje – tai buvo naujausias diplomatinis bandymas išspręsti Ukrainos krizę, kuri prasidėjo nuo V.Janukovyčiaus nušalinimo praėjusį mėnesį, po tris mėnesius trukusių ir maždaug 100 gyvybių pareikalavusių protestų.

Per jo pokalbius su Prancūzijos prezidentu Francois Hollande‘u (Fransua Holandu), britų ministru pirmininku Davidu Cameronu (Deividu Kameronu) ir Italijos premjeru Matteo Renzi (Matėjumi Renciu), „lyderiai pakartojo didelį susirūpinimą dėl Rusijos aiškaus tarptautinės teisės pažeidimo ir pakartojo savo paramą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“, pranešė Baltieji rūmai.

B.Obama taip pat kalbėjosi su buvusių sovietinių respublikų Lietuvos, Latvijos ir Estijos lyderiais.

Maskva: Kijevas turėtų blokuoti kraštutinių dešiniųjų lyderio dalyvavimą rinkimuose

Kijevas turėtų blokuoti kraštutinių dešiniųjų judėjimo „Pravyj sektor“ („Teisusis sektorius“) lyderio Dmytro Jarošo dalyvavimą prezidento rinkimuose, sekmadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos įgaliotinis žmogaus teisių reikalais.

„Kijevo valdžia de facto ir jos gynėjai Vakaruose privalo uždaryti kelią į valdžią neofašistui Jarošui ir jo šalininkams“, - „Twitter“ parašė Konstantinas Dolgovas.

„Smurtinis sąmyšis, kurį įvykdė ultranacionalistai, pasinaudoję įstatymų nepaisymu, visiškai diskreditavo Maidano judėjimą“, - pridūrė K.Dolgovas, paminėdamas Kijevo Nepriklausomybės aikštės protestų judėjimą.

„Pravyj sektor“ penktadienį paskelbė, kad D.Jarošas dalyvaus gegužės 25-ąją įvykti turinčiuose rinkimuose ir kad jis yra pasirengęs kariauti su Rusija.

Šis judėjimas atliko esminį vaidmenį kruvinuose protestuose, per kuriuos buvo nuverstas prezidentas Viktoras Janukovyčius.

D.Jarošas, kuris yra tarnavęs sovietinėje armijoje ir kuris yra baigęs Ukrainos literatūros studijas, „Pravyj sektor“ įsteigė lapkričio 13 dieną, radikalioms Kijevo protestų jėgoms koordinuoti.

Rusija šį mėnesį pradėjo baudžiamąjį tyrimą prieš D.Jarošą, kurį kaltina raginus vykdyti ekstremizmo bei terorizmo aktus Rusijoje. Maskva taip pat paskelbė jo tarptautinę paiešką.

Rusijos pajėgos Kryme perėmė pasieniečių postą

Rusijos pajėgos sekmadienį perėmė Ukrainos pasieniečių posto Krymo vakaruose kontrolę, viduje įkalindamos maždaug 30 pasieniečių, sakė pasienio apsaugos atstovas.

Jis telefonu nurodė, kad Černomorskojės bazė vakariniame Krymo pusiasalio pakraštyje buvo užimta be kraujo praliejimo, maždaug 6 val. ryto (ir Lietuvos laiku).

Atstovas, Olehas Slobodianas, taip pat sakė, kad Rusijos pajėgos dabar kontroliuoja 11 pasienio postų Kryme.

Rusijos pajėgos šio Pietų Ukrainos regiono užėmimą, pradėtą prieš 11 dienų, vykdo be kraujo praliejimo.

Ukrainos pajėgos yra blokuotos virtinėje savo bazių ir su ginklu nesipriešino.