Kokią žinią teroristai siunčia? Arba kas skatina juos taip elgtis? Visi dabar apie tai diskutuoja, bet saugančios Senąjį žemyną sienos – it kiauras rėtis, o turinčios ginti žmones saugumo tarnybos užsiima neaišku kuo.

Turkų kritika

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas žodžių nesirinko. Jo teigimu, dėl išpuolio Briuselyje kalti patys belgai, tiksliau, saugumo pareigūnai.

Pasirodo, vienas iš sprogdintojų I.El Bakraoui pernai birželį buvo sulaikytas Turkijoje, tačiau, Belgijos pareigūnams nepatvirtinus, kad šis asmuo gali turėti ryšių su "Islamo valstybe" (IS) ar kitomis teroristinėmis grupuotėmis, turkai jį deportavo atgal į Europą, t.y. Nyderlandus.

Belgijos teisingumo ministras Koenas Geensas suskubo aiškinti, kad esą turėjo informacijos apie tą vyrą, kuris buvo deportuotas, bet, anot ministro, niekas jo su teroristinėmis grupuotėmis nesiejo.

Vis dėlto, tai labai akivaizdu, siejo. Ir labai daug kas.

R.T.Erdogano teigimu, Belgijos konsulinės tarnybos buvo oficialiai informuotos apie I.El Bakraoui deportaciją. Tai nutiko pernai liepos 14 d.

Maža to, R.T.Erdogano turimais duomenimis, tas vyras vėliau buvo paleistas Belgijos tarnybų, nors ir nenurodė, kada tai įvyko. "Nepaisant mūsų perspėjimų, kad tas asmuo yra užsienietis teroristas kovotojas, Belgijos tarnybos negalėjo nustatyti ryšio su terorizmu", – aiškino Turkijos vadovas.

Praleido pro akis

Atakų Briuselyje braižas, naudoti sprogmenys ir kt. – viskas atitiko Paryžiuje pernai įvykdytus teroristinius išpuolius.

Ir nors Belgijos pareigūnai po kruvino išpuolio Paryžiuje pravėrė akis, už akių teroristams jie nesugebėjo užbėgti. Kodėl? Daug kas dabar kelia šį klausimą – ar Belgijos ir kitų Vakarų Europos šalių specialiosios tarnybos geba apsaugoti šalių piliečius?

Jeigu tikėtume turkų pareigūnais, atsakymas vienareikšmis – nesugeba.

Kai kurie Belgijos žiniasklaidos leidiniai skelbė, kad belgų pareigūnai, regis, ketino brolius Bakraoui apklausti dėl numanomų jų ryšių su Paryžiaus išpuoliu, tačiau niekas aktyviai šių brolių neieškojo.

Bent jau nebuvo jokios informacijos viešojoje erdvėje, kad jiedu būtų ieškomi.

I.El Bakraoui privalėjo būti po didinamuoju stiklu – 2010 m. jis buvo nuteistas devynerių metų laisvės atėmimo bausme dėl to, kad šovė į policijos pareigūną vienos valiutos keityklos apiplėšimo metu.

Jo brolis Khalidas el-Bakraoui – taip pat pasižymėjęs. 2011 m. jį vienas Belgijos teismas pasiuntė penkeriems metams į kalėjimą  už tai, kad jis bandė pavogti automobilį. Sulaikomas su savimi jis turėjo kovinį ginklą.

Spragos saugume

Netgi patikros Europos oro uostuose – nepakankamos. Belgijoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, iki pat įsiregistravimo skrydžiui kiekvienas netrukdomai gali patekti su bagažu į oro uostų laukimo sales. Tai teroristai ir padarė.

Tokiose šalyse kaip Afganistanas, Irakas ir kitose Vidurio Rytų valstybėse kiekvieno keleivio bagažas tikrinamas tik įžengus į pastatą.

Štai Rusiją nuo didesnės tragedijos Volgograde apsaugojo tik tai, kad prie įeigos į traukinių stotį buvo metalo detektorius. Būtent greta jo susisprogdino vadinamoji juodoji našlė.

Jeigu moteris būtų patekusi giliau į stoties pastatą, kuriame tada traukinių laukė šimtai žmonių, sprogimo banga būtų užmušusi gerokai daugiau.

Kai kurie ES politikai jau kalba, kad Bendrijos šalys turėtų geriau koordinuoti žvalgybų darbą. Galbūt net reikėtų įsteigti bendrą ES žvalgybos agentūrą. Mat dabar kiekvienas tarsi dirba sau, o išpuoliai paprastai rengiami visai kitur, nei įvykdomi – tai ir parodė atakos Paryžiuje.

Kai kurie iš šių atakų vykdytojų netrukdomai pateko į Europą, vėliau įsikūrė Belgijoje, o galiausiai atliko juodą darbą Prancūzijoje.

Ir niekas nieko apie šią kuopelę nežinojo iki tol, kol buvo per vėlu.

Vienas iš Paryžiaus teroro aktų organizatorių net gyrėsi, esą jam pavyko Belgijoje lyg niekur nieko gyventi nepastebėtam. Netgi įveikti kelias saugumo patikras, kai jis išsiruošė į Siriją, o vėliau iš jos sugrįžo.

Derybos Maskvoje

Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Johnas Kerry pažymėjo, kad Briuselio teroro aktai aktualizuoja JAV ir Rusijos bendradarbiavimo dėl Sirijos reikšmę.

Jis atvyko į Maskvą tuo metu, kai Rusija ir JAV intensyvina pastangas užbaigti Sirijos konfliktą, o Europa išgyvena saugumo krizę.

JAV diplomatijos vadovas pabrėžė, kad Sirijoje precedento neturinčios paliaubos, dėl kurių susitarė Vašingtonas ir Maskva, padėjo "naudingai sumažinti" smurtą toje šalyje.

Tačiau jis pabrėžė, kad laukia dar daug darbo, kad būtų pasiekta taika ir susidorota su teroristais.

Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas jau kiek anksčiau paragino europiečius nustoti konfrontuoti su Rusija, o rūpintis terorizmo klausimu.

"Labai tikiuosi, kad europiečiai Belgijoje įvykusios baisios terorizmo grėsmės akivaizdoje atidės į šalį savo geopolitinius žaidimus ir vienysis, kad būtų neleista teroristams veikti mūsų bendrame kontinente", – tvirtino S.Lavrovas.

Incidentai Belgijoje

• 2015 m. rugpjūtis: jaunas vyras išsitraukė automatą "Kalašnikov" į Paryžių važiuojančiame traukinyje, bet buvo sulaikytas ir nuginkluotas keleivių.

• 2015 m. sausis: Belgijos policija surengė kelis reidus šalies sostinėje. Vieno iš jų metu sulaikyti asmenys, kurie rengėsi netrukus įvykdyti teroristinį išpuolį.

• 2014 m. gegužė: šaulys ėmė šaudyti netoli žydų muziejaus Briuselyje. Per ataką žuvo trys žmonės. Spėjama, kad ginklą jis įsigijo teroristų bastionu vadinamame Briuselio Molenbeko rajone.