Sprendimą dėl karinės techninės pagalbos suteikimo Ukrainai turi priimti ne pavienės valstybės, o Europos Sąjunga ir NATO, sako Baltijos ir Šiaurės šalių parlamentų vadovai.
„Tokią paramą turi teikti ne viena šalis, parama turi būti Europos Sąjungos ir NATO. Ji priklausys nuo to, kaip artimiausiomis savaitėmis ar mėnesiais klostysis situacija (...). Nenorėčiau spekuliuoti, ar tokia pagalba galėtų būti suteikta per artimiausius šešis mėnesius“, - pirmadienį per spaudos konferenciją Palangoje sakė Švedijos Riksdago pirmininkas Peras Westerbergas (Peras Vesterbergas).
Jis drauge su Baltijos ir Šiaurės šalių pirmininkais Lietuvoje dalyvaujame metiniame NB8 susitikime.
Jo poziciją palaikė ir Danijos Folketingo pirmininkas Mogensas Lykketoftas (Mogensas Liuketoftas).
Pasak Lietuvos Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės, tokiu svarbiu klausimu būtina išsami diskusija.
„Šiuo sudėtingu klausimu turi diskutuoti ir užsienio reikalų ministrai, ir valstybių vadovai, turi būti kalbama ir Europos Sąjungos, ir NATO lygiu. Klausimas labai sudėtingas, jis reikalauja labai gilių diskusijų“, - tvirtino ji.
Apie karinės techninės pagalbos poreikį per susitikimą užsiminė svečio teisėmis dalyvaujantis Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Oleksandras Turčynovas.
„Kovoti turime ne tik žodžiais, ne tik diskusijomis, įtikinėjimais, bet kovoti reikia ir ginklais. Mums iš tiesų trūksta ginklų. Dėl to čia pagalba būtina. Šiuo metu ukrainiečiai gina ne tik savo Ukrainą, bet ir Europos saugumą“, - kalbėjo O.Turčynovas.
Visi Baltijos ir Šiaurės šalių parlamentų vadovai pabrėžė, kad jų šalys visokeriopiai remia Ukrainą ir jos teritorinį vientisumą.
O.Turčynovas savo ruožtu sakė, kad Rusija nebepasuks Ukrainos į posovietinę erdvę, o be Ukrainos, anot jo, Rusijos imperija grius.
Aukščiausiosios Rados pirmininkas tvirtino, kad jo šalis pasiryžusi eiti eurointegracijos keliu. Pasirašyta asociacijos su Europos Sąjunga (ES) sutartis bus kaip priemonė demokratiniais būdais įtvirtinti Ukrainoje europinius standartus.
O.Turčynovas priminė Antrojo pasaulinio karo pradžią ir įspėjo, kad ir vėl Kremliaus vadovai nori įtraukti Europą į chaosą.
„Tai ne karas tarp ukrainiečių, tai sistemingas Rusijos karas prieš ukrainiečius“, - kalbėjo Ukrainos parlamento pirmininkas.
Pirmadienį Palangoje prasidėjo tris dienas truksiantis Šiaurės ir Baltijos valstybių parlamentų pirmininkų metinis susitikimas, kuriame svarstoma padėtis Ukrainoje, regiono saugumas, galimi tolesni Europos Sąjungos (ES) raidos scenarijai, fiskalinės ir monetarinės sąjungos perspektyva, ES Viduržemio jūros regiono ekonominis vystymąsis, Baltijos jūros regiono ir Arkties strategijos.
Susitikime Palangoje dalyvaus Danijos Folketingo pirmininkas Mogensas Lykketoftas (Mogensas Liuketoftas), Estijos Rygikogo pirmininkas Eikis Nestoras, Islandijos Altingo vadovas Einaras Kristinnas Gudfinnssonas (Einaras Kristinas Gudfinsonas), Norvegijos Stortingo vadovas Olemicas Thommessenas (Olemicas Tomesenas), Suomijos Eduskuntos pirmininkas Eeras Heinaluomas, Švedijos Riksdago pirmininkas Peras Westerbergas (Peras Vesterbergas), Lietuvos Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.
Latvijos Saeimos pirmininkės Solvitos Abuoltinios laukiama atvykstant vėlų pirmadienio vakarą.
