Juodaodis paauglys, kurį baltaodis policininkas nušovė per incidentą, išprovokavusį audringus protestus ir atnaujinusį Jungtinėse Valstijose debatus dėl rasinių problemų, pirmadienį buvo minimas kaip teisingumo besišaukianti smurtauti linkusios policijos auka.

Per jaudinamas laidotuvių pamaldas, kuriose dalyvavo tūkstančiai žmonių, 18-mečio Michaelo Browno (Maiklo Brauno) šeima su žuvusiu sūnumi, skambant gospelų giesmėms ir ugningoms kalboms, atsisveikino sausakimšoje baptistų bažnyčioje netoli Sent Luiso priemiesčio Fergusono, kuriame tas jaunuolis buvo nušautas rugpjūčio 9-ąją.

Pilietinių teisių lyderis dvasininkas Alas Sharptonas (Elas Šarptonas) savo kalboje reiškė viltį, kad M.Browno mirtis atneš kažką gera.

„Mes visi esame įpareigoti į tai reaguoti. Ir mes visi privalome tai išspręsti“, – jis sakė savo jaudinamoje kalboje, kurią klausytojai palaikė pritariančiais šūksniais.

„Čia svarbiausia ne jūs, o teisingumas, sąžiningumas. Ir Amerika turi pripažinti, kai nutinka kažkas negerai“, – pridūrė A.Sharptonas.

Aktyvistai, dvasiniai lyderiai, aukšto rango pareigūnai ir politikai prisidėjo prie M.Browno šeimos ir draugų, užpildydami 5 000 sėdimų vietų turinčią Draugiškosios šventovės misionierių baptistų bažnyčią.

Prie uždaryto bronzinės spalvos karsto buvo padėtos didelės nuotraukos, vaizduojančios M.Browną paauglystėje ir kūdikystėje. Ant karsto buvo padėta beisbolo kepuraitė su Sent Luiso „Cardinals“ klubo emblema ir didelė raudonų rožių puokštė.

Laidotuvių procesijai išvykstant iš bažnyčios, daugybė žmonių, laukusių didelėje kaitroje apie tris valandas, peršoko tvorą, kad galėtų lydėti M.Browno karstą, kuris buvo vežamas į privačią laidotuvių ceremoniją.

Artimieji ir draugai prisiminė M.Browną kaip „romų milžiną“, kuris savo gyvenimo paskutinėmis dienomis buvo atsigręžęs į tikėjimą ir galbūt nujautė savo mirtį.

M.Browno pamotė Cal Brown (Kal Braun) prisiminė pokalbį, per kurį Michaelas pareiške, kad visas pasaulis sužinos jo vardą.

„Jis troško labai daug, – sakė ji. – Dievas pasirinko kitaip, ir aš su tuo susitaikiau. Jo mirtis nebuvo beprasmė. Jis nėra prarasta siela.“

Tačiau A.Sharptonas priminė klausytojams mirtiną incidentą, kuris sukrėtė Jungtines Valstijas, atvėrė senas rasinės diskriminacijos žaizdas ir pakurstė nepasitikėjimą, ypač tarp afroamerikiečių ir policijos.

Jis vaizdžiai papasakojo, kas dėjosi įvykio vietoje: „Michaelas Brownas, 18-metis vaikinas, gulėjo gatvėje. Po pusantros valandos atvyko detektyvas. Dar maždaug po valandos atvyko išsivežti jo kūno. Šeimos nariai negalėjo įžengti už užtvaros. Tenai uostinėjo šunys. Ką jūs darytumėt?“

Pasak A.Sharptono, M.Brownas nenorėtų būti prisimenamas vien dėl beveik dvi savaites vykusių protestų Fergusone, per kuriuos neretai prasiverždavo smurtas.

Pasak dvasininko, tas jaunuolis turėtų būti prisimenamas „kaip žmogus, kuris privertė Ameriką apsispręsti, kaip dirbs policija Jungtinėse Valstijose“.

Šioje ceremonijoje nedalyvavo Misūrio gubernatorius Jay Nixonas (Džėjus Niksonas), nes nušauto paauglio šeima pareiškė to nepageidaujanti.