Perversmo Ukrainoje „tikrieji lėlininkai“ buvo amerikiečiai, pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pažėręs kaltinimų ir Lietuvai.
Pažėrė kaltinimų
„Situacijos centras buvo tas, kad formaliai opoziciją (Ukrainoje), visų pirma, palaikė europiečiai, bet mes puikiai žinojome – ne tik suvokėme, o žinojome, – kad tikrieji „lėlininkai“ buvo mūsų draugai amerikiečiai“, – sako V.Putinas filme „Krymas. Kelias į Tėvynę“ (Krym. Put na Rodinu), kurį parodė kanalas „Rossija 1“.
„Tai jie padėjo rengti nacionalistus, kovinius būrius – Ukrainos vakaruose ir Lenkijoje vyko rengimas, (ir) iš dalies Lietuvoje. Kaip pasielgė mūsų partneriai? Padėjo įvykdyti valstybės perversmą“, – pridūrė jis, kalbėdamas apie masinius protestus, per kuriuos pernai vasarį buvo nuverstas tuometis prezidentas Viktoras Janukovyčiaus, prekybos sutartį su Europos Sąjunga (ES) iškeitęs į glaudesnius ryšius su Maskva.
Tokiu būdu, pasak V.Putino, jie ėmė veikti iš jėgos pozicijų. „Nemanau, kad tai pats geriausias būdas tvarkyti reikalus tarptautinėje arenoje apskritai (ir) taikytinas posovietinio periodo valstybėms konkrečiai“, – sakė V.Putinas.
Jis pabrėžė, kad „tos valstybės kol kas nenusistovėjusios, trapios ir reikia atsargiai elgtis su jų valstybingumu ir konstitucija, teisės sistema“.
„Visa tai buvo išmesta į šalikelę, sutrypta. Ir pasekmės buvo labai sunkios. Dalis su tuo sutiko, o dalis nenori to priimti, ir šalis buvo suskaldyta“, – sakė V.Putinas.
Rusijos prezidentas pažymėjo, kad prieš imant veikti taip, kaip buvo veikiama Kijeve 2014 metų vasario 21-22 dienomis, „reikia pagalvoti apie pasekmes šaliai to, ką daro žmonės, kurie nusiteikę tokiam politinių problemų sprendimo būdui“.
„Lengva viską apversti aukštyn kojomis. Bet vis dėlto reikia skaitytis su teisėtais savo partnerių interesais, jeigu norime, kad elgtumėmės vieni su kitais pagarbiai“, – sakė V.Putinas.
Rusijos vadovas pažymėjo, kad, kalbant apie istorinę neteisybę, Sevastopolis visada buvo vadinamas rusų karinio jūrų laivyno šlovės miestu.
„Viskas apsivertė“, – pridūrė jis.
Priminė branduolines pajėgas
V. Putinas pareiškė, kad jo šalies ginkluotosios pajėgos po „perversmo“ Kijeve buvo pasirengusios bet kokiai įvykių plėtotei, kad Maskva buvo pasirengusi paskelbti savo branduolinių pajėgų kovinę parengtį.
„Aš jau pirmuoju darbo etapu iš karto buvau priverstas atitinkamu būdu orientuoti mūsų ginkluotąsias pajėgas. Ne paprasčiausiai orientuoti, (o) duoti tiesius nurodymus, įsakymus dėl galimo Rusijos ir mūsų ginkluotųjų pajėgų elgesio esant bet kokiai įvykių plėtotei“, – sako V.Putinas filme.
Prezidentas pažymėjo, kad iš pokalbių su partneriais Vakaruose nebuvo aišku, kad jie nesikiš į situaciją kariniais būdais. „Ne, žinoma. To nebuvo galima suprasti“, – sakė jis.
Į klausimą, ar Rusija buvo pasirengusi paskelbti savo branduolinių pajėgų kovinę parengtį, V.Putinas atsakė: „Mes buvome pasirengę tai padaryti. Aš kalbėjausi su kolegomis ir tiesiai kalbėjau, taip, kaip dabar ir jums sakau, atvirai, kad tai – mūsų istorinė teritorija ir ten gyvena rusų žmonės, jie atsidūrė pavojuje ir mes negalime jų mesti. Bet ne mes įvykdėme valstybės perversmą, tai padarė nacionalistai ir žmonės su kraštutiniais įsitikinimais“.
V.Putinas pridūrė, kad partneriai Vakaruose yra už tūkstančių kilometrų, „o mes – čia ir tai – mūsų žemė“.
„Jūs dėl ko norite ten kovoti? Nežinote? O mes žinome, ir mes tam pasirengę. Tai garbinga, atvira pozicija. Taip ir yra. Nemanau, kad kas nors norėjo paversti visa tai kažkokiu pasauliniu konfliktu, mes nesirengėme lįsti į kilpą. Jie paprasčiausiai privertė mus (imtis) tokių veiksmų“, – sakė jis.
Kaip Rusija gelbėjo V. Janukovyčių
Rusijos prezidentas filme apie Rusijos įvykdytą Krymo užėmimą sakė, kad buvusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus gyvybė buvo pavojuje dėl „valstybės perversmo“ Kijeve.
„Mums tapo aišku ir jau ėjo informacija apie tai, kad rengiamas ne tik jo užgrobimas, bet (kad) tiems, kas tą valstybės perversmą įvykdė, labiau buvo priimtinas jo fizinis pašalinimas. Nėra žmogaus, kaip sakė garsus istorinis personažas, – nėra problemos“, – sakė V.Putinas.
Masiniai protestai dėl V.Janukovyčiaus sprendimo atsisakyti prekybos sutarties su Europos Sąjunga (ES), mainais į glaudesnius ryšius su Maskva, pernai vasarį nušalino jį nuo valdžios ir jis pabėgo į Rusiją.
V.Putinas papasakojo, kad V.Janukovyčius iš pradžių „nepanoro važiuoti į Rusiją ir paprašė nusiųsti jį į Krymą“.
„Taip kad dar kelias dienas, kol visi įvykiai, susiję su perversmu (Kijeve), klostėsi, jis buvo Ukrainos teritorijoje“, – pabrėžė Rusijos lyderis.
Pasak jo, tik „po kelių dienų, kai tapo aišku, kad Kijeve jau nėra su kuo tartis, Janukovyčius paprašė, kad jį išvežtų į Rusijos teritoriją“.
Filme pasakojamos detalės apie V.Janukovyčiaus gelbėjimo operaciją. Po to, kai V.Janukovyčius paliko Kijevą, jis išvažiavo į Charkovą, o paskui – į Donecką ir vasario 22 dieną iš to miesto paskambino V.Putinui su prašymu susitikti. Rusijos prezidentas pasiūlė susitikti Rostove prie Dono ir deklaravo pasirengimą pačiam ten nuvykti. Po to, kaip sakė V.Putinas, buvo dar vienas skambutis ir V.Janukovyčiaus apsaugos darbuotojai pranešė, kad jie negali išskristi.
„Jis (V.Janukovyčius) išvažiavo į Krymą. Kai man parodė jo judėjimo žemėlapį, tapo aišku, kad jis greitai pateks į pasalą“, – sakė V.Putinas ir paaiškino, kad V.Janukovyčiaus judėjimo maršrutas buvo atsektas padedant radijo stebėsenos tarnyboms.
Buvo išsiųsti sraigtasparniai su specialiųjų pajėgų būriu, kortežo paieška truko apie pusantros valandos. Kažkuriuo momentu tapo aišku, kad baigiasi sraigtasparnių degalai, kad jiems reikia grįžti į bazę, bet netikėtai ekipažai tolumoje pastebėjo blyksnį – V.Janukovyčiaus kortežo automobiliai vienu metu įjungė tolimąsias šviesas, taip parodydami, kur yra.
„Juos pilotai pastebėjo ir paėmė“, – sakė V.Putinas.
